BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Tyrimų paėmimo punkto slaugytoja neskaičiuoja darbo valandų, nes ir virusas plinta be laisvadienių

Data

2021 09 27

Įvertinimas
2
DSC05409.JPG
Į Respublikinės Šiaulių ligoninės COVID-19 tyrimų ėmimo punktą psichiatrijos slaugytoją Ramunę Veršinskienę atvedė visą pasaulį sudrebinusi pandemija. (Zitos Katkienės nuotr.)

Laikinai, dviem savaitėms paskirta į Respublikinės Šiaulių ligoninės COVID-19 tyrimų ėmimo punktą, Psichiatrijos klinikos slaugytoja Ramunė Veršinskienė tebedirba jame iki šiol – daugiau nei metus. Medikė ir pati stebisi tokiu didžiuliu pokyčiu gyvenime – dirbant slaugytojos darbą tenka visai kiti iššūkiai ir kitokia veikla, kuri daugeliui gali atrodyti monotoniška. Tačiau Ramunei tas pusdienis, praleistas apsirengus vienkartine apsaugine apranga ir bendravimas su didžiuliu srautu žmonių, nėra nei monotoniškas, nei nuobodus. 

 


 

Ligoninės COVID-19 tyrimų ėmimo punkte dirbančiai slaugytojai Ramunei Veršinskienei kasdien tekdavo paimti 100-170 mėginių. (Zitos Katkienės nuotr.)

Profilaktiniai tyrimai – be pertraukos
Prie įvažiavimo į Respublikinę Šiaulių ligoninę įsteigtas COVID-19 tyrimų punktas traukia daugelio dėmesį, tad ir duris jo praveria ne tik atvykstantieji dėl tyrimo. Vieni, pravėrę duris klausia, ar atliekami mokami tyrimai, gal galėtų iš kraujo COVID-19 ištirti, kitas kelio pas gydytojus klausia. Tad ir aiškina darbuotojos, kad tiriami tik ligoninės darbuotojai ir pacientai, kad PGR tyrimas nemokamas. 
Kasdien, išskyrus penktadienį, punkte dirba trys darbuotojos, kasdien būdavo paimama 100-170 mėginių. Dabar, kai dauguma medikų paskiepyti ir neatliekamos arba atšaukiamos kai kurios planinės operacijos, tyrimų imama gerokai mažiau. 
Tačiau ir dabar tenka suktis be atokvėpio. Slaugytoja Ramunė Veršinskienė sako, kad nuo 7.30 val. pradėjusi darbą ir apsirengusi specialią apsauginę aprangą, nusirengia tik vidudienį. Darbas prasideda Diagnostikos centro medicinos registratorei Daivai Dauginienei atnešus sąrašus žmonių, kuriems bus imamas mėginys tyrimui.  
Būna dienų, kad ir baigus darbą ir  išvykus namo, tenka sugrįžti į darbą, nes gauna pranešimą, kad dėl protrūkio viename ar kitame skyriuje reikia ištirti kelias dešimtis medikų ar pacientų. Ir tądien, kalbinant medikę jau pasibaigus darbui, pranešama, kad dar dvi darbuotojos atvyks išsitirti. Pokalbiui baigiantis, kai jau buvo galima nusirengti specialią aprangą ir eiti atsigerti, pranešama, kad atvyksta dar 15 medikų. Darbo valandos ilgėja, bet Ramunė net nemano dėl to prieštarauti – toks darbas. 
Kai darbo daug, tai ir patirtis labai didelė. Ramunė sako, jog tai, kad žmogus gali būti užsikrėtęs, kartai jau gali matyti ir be tyrimo, nes ligos požymiai – akivaizdūs. Aišku, daug kas serga ir besimptome forma, daug kam ligos požymiai dar nepasireiškė. Medikei būtų įdomu žinoti, keliems tiriamiesiems laboratorijoje diagnozuotas virusas. Skaičiai, tiesa, įspūdingi – nuo pirmo punkte paimto tyrimo iki  rugsėjo 19 dienos darbuotojams atlikti 42574 serologiniai antikūnų ir PGR tyrimai.
Punktas nedirba tik penktadieniais, nes šeštadienį neatliekamos planinės operacijos. Punkto darbuotojoms ši diena – laisvadienis. Šeštadienį ir net sekmadienį jos renkasi į darbą, nes virusas plinta be pertraukų ir be laisvadienių.  

 


 

Į virusologinę terpę sudėti mėginiai perduodami ligoninės Virusologijos laboratorijai, kur laborantai atlieka PGR tyrimus ir nustato, ar žmogus serga COVID-19 liga. (Zitos Katkienės nuotr.)

Covidas pakeitė darbus
Iki pandemijos Ramunė Veršinskienė net neįsivaizdavo, kad, būdama slaugytoja, galėtų dirbti tokį neįprastą darbą: iš paciento gerklės ir nosiaryklės vata apvyniotu pagaliuku paimamas seilių mėginys, kuris dedamas į virusologinę terpę iš perduodamas ligoninės Virusologijos laboratorijai, kur atliekamas PGR tyrimas ir nustatoma, ar mėginyje yra genetinės viruso medžiagos. Jei randama, žmogus tyrimo atlikimo metu serga arba yra potencialus viruso nešiotojas.
Trejus metus medikė dirbo Psichiatrijos klinikos slaugytoja Ūmių būsenų skyriaus antrame poste. Nepamirštama praėjusių metų rugsėjo 14-oji, kai buvo uždarytas postas, nes sergančių COVID-19 skaičiui augant, į skyrių atkelti tuberkulioze sergantys pacientai iš Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos, kur įkurtas Infekcinių ligų skyrius, sergantiems COVID-19. 
„Netyčia patekau į punktą“, - prisimena Ramunė skyriaus vyresniosios slaugytojos prašymą dvi savaites padirbėti punkte, kur tiriami darbuotojai ir pacientai dėl COVID-19. Pasirinkimo kito ir nebuvo, nes skyrius uždarytas ir visas personalas išskirstytas į kitus skyrius. 
Tai, koks darbas laukė tyrimų ėmimo punkte, medikė net negalėjo įsivaizduoti. Nei mokydamasi anuometinėje Šiaulių aukštesniojoje medicinos mokykloje, nei dirbdama Psichiatrijos klinikoje, tokio darbo net negalėjo įsivaizduoti; nei taip savęs apsirengusios, nei dirbančios šlapia nugara ir negalinčios nei atsigerti, nei gamtiniais reikalais iš darbo vietos pasitraukti. 

 


 

Virusologinė terpė, į kurią dedami seilių mėginiai. (Zitos Katkienės nuotr.)

Pacientų pojūčiai – iš asmeninės patirties 
Slaugytoja R. Veršinskienė puikiai žino, kaip jaučiasi žmonės, kuriems imamas seilių mėginys. Punkto darbuotojos taip pat vienos kitoms atlieka šią procedūrą, nes dirba rizikos zonoje ir užkrato gali neišvengti. 
Ramunė neišvengė viruso, persirgo COVID-19. Sirgo nesunkiai, gydėsi ambulatoriškai. Tačiau viruso poveikį jaučia iki šiol, nes po ligos jai pakilo kraujospūdis ir skirti kraujospūdį reguliuojantys vaistai, kuriuos geria iki šiol. 
Tuo, kad pati sirgo nesunkiai,  Ramunė įsitikina. gydydama sergančiuosius. Po darbo tyrimų paėmimo punkte jai tenka dirbti Infekcinių ligų skyriaus palatose, kur gydomi sergantieji COVID-19 liga. Tad patirtis per pandemijos laikotarpį sukaupta labai didelė.  
Apie tokią patirtį Ramunė net nesapnavo, kai iš Sabonių kaimo (Pasvalio raj.) nusprendė vykti į Šiaulius ir mokytis medicinos seselės specialybės. Bet tuomet likimas lėmė, kad balto chalato  neteko rengtis. Ramunė ištekėjo, pagimdė du vaikus, kuriems šiandien 26-eri ir 20 metų. Darbus moteris dirbo kitus ir nuo medicinos buvo visai nutolusi. Tik prieš penkerius metus nusprendė atsinaujinti bendrosios praktikos slaugytojos licenciją ir išmėginti save srityje, apie kurią svajojo jaunystėje. 
Atvykus į ligoninę, jai buvo pasiūlytas darbas Psichiatrijos klinikoje. Teko lankyti specialius specializacijos kursus, nes šiai profesijai reikia specifinių žinių. Darbas buvo įdomus. „Smalsu ir įdomu buvo dirbti su kitokiais žmonėmis, kurių būsena ir elgesys skiriasi nuo daugumos“, - sako medikė, įsitikinusi, kad linija tarp psichiškai sveiko žmogaus ir ligonio – labai trapi, todėl bijoti sergančio ar jį menkinti tikrai nereikia. 
Psichiatrijos slaugytojai Ramunei Veršinskienei likimas nepagailėjo iššūkių. Ypač jų daug dabar, visą pasaulį krečiant coronaviruso pandemijai. Slaugytoja nesupranta tų, kurie šiandien renkasi ne skiepus, bet protestus, nes puikiai mato, jog ši liga tuo ir skiriasi nuo psichikos ligos, kad nuo  sunkios COVID-19 formos tikrai galima apsisaugoti. 

 

Zita Katkienė
Respublikinės Šiaulių ligoninės
viešųjų ryšių specialistė
Tel. (8 41) 399 654
Mob. 8 679 663 42
El.p. zita.katkiene@siauliuligonine.lt