Tuberkuliozė šiandien: naujausias gydymo tendencijos ir diagnostika

Spalio 21 d. Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos specialistai organizavo nuotolinę tiesioginės transliacijos konferenciją „Tuberkuliozė šiandien“. Šiaulių miesto ir viso Šiaurės Lietuvos regiono gydytojai, slaugytojai buvo kviečiami išklausyti pranešimų ir diskutuoti apie tuberkuliozės diagnostiką, naujausias gydymo tendencijas, kontaktų patikros svarbą, infekcijos kontrolę ir kitą aktualią problematiką, susijusią su šia infekcine liga. Renginio pradžioje sveikinimo žodį tarusi Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos vadovė, gydytoja pulmonologė Asta Žaliukienė džiaugėsi, kad nuotolinė konferencija buvo atvira ir visuomenei – žmonės, kuriems šios ligos problematika aktuali, turėjo galimybę užduoti klausimus specialistams. „Šiuo metu visas mūsų gyvenimas sukasi apie COVID-19 infekciją, tačiau, manau, yra nepelnytai pamirštos kitos infekcinės ligos. Viena iš jų – tuberkuliozė. Galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje sergamumas tuberkulioze kasmet mažėja. Tačiau daugėja atvejų, kurie atsparūs vaistams – tai kelia susirūpinimą, todėl apie tai svarbu kalbėti. Renginys atviras visuomenei – tai irgi labai džiugina. Šitaip atliekame ne tik tiesioginę pareigą – gydyti, bet ir edukuojame žmones. Tai reikšmingas tuberkuliozės prevencijos aspektas“, – mintimis dalijosi gydytoja.

Konferencijos metu Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos specialistai pristatė 4 pranešimus: Šiuolaikinė plaučių tuberkuliozės diagnostika ir gydymas (Virgainė Bielskienė, Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos gydytoja pulmonologė), DOTS (tiesiogiai stebimas trumpas gydymo kursas) organizavimas Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių klinikoje (Andželina Škerbienė, Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos bendrosios praktikos slaugytoja), Tuberkuliozės kontaktų patikros svarba (Rita Šopienė, Moters ir vaiko klinikos vaikų gydytoja pulmonologė), Tuberkuliozės infekcijos kontrolė (Virginija Gajauskienė, Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos bendrosios praktikos slaugytoja).

Gydytoja pulmonologė V. Bielskienė pranešime pristatė pagrindinius tuberkuliozės diagnostikos elementus, būdingiausius radiologinius pokyčius, mikrobiologinės diagnostikos metodus, vaistų nuo tuberkuliozės savybes, atsparumą. „ Svarbu atkreipti dėmesį, kad daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės gydymo efektas vertinamas kas mėnesį atliekant skreplių mikroskopijos ir pasėlio tyrimus. Šiuo atveju molekuliniai diagnostiniai metodai nenaudojami. Pabaigus gydymą ligonis 3 metus aktyviai stebimas – pirmais metais  kas 3 mėnesius, atliekant skreplių pasėlio tyrimą, vėliau – kas 6 mėnesius kartojant rentgenologinį tyrimą“, – atkreipia dėmesį medikė.

Tiesiogiai stebimas trumpo gydymo kursas (angl. directly observed treatment, short course therapy – DOTS) – tuberkuliozės gydymo kursas, kurio metu tuberkulioze sergantis pacientas prieštuberkuliozinius vaistus išgeria specialiame kabinete stebint asmens sveikatos priežiūros specialistui. „Pagrindiniai DOTS tikslai – užtikrinti gydančio gydytojo ir paciento bendradarbiavimą, tiesiogiai stebėti vaistų suvartojimą, laiku atlikti reikiamus kontrolinius tyrimus, užtikrinti nenutrūkstamą vaistų tiekimą, kruopščiai stebėti paciento būklę ir vaistų nepageidaujamą poveikį. Dar vienas aspektas – užtikrinti paramą pagal Šiaulių miesto ir rajono savivaldybių tuberkuliozės prevencijos programas į kurias įeina: vitaminų , kitų, pašalinius vaistų veikimo požymius šalinančių medikamentų nupirkimas, parama maistu, bei kitomis pacientui reikalingomis prekėmis ir kelionės išlaidų kompensavimas. Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje kasdien registruojama po 5 naujus  tuberkuliozės atvejus, ir kas savaitę nuo tuberkuliozės miršta po 5 šia liga sergantys žmonės. Tik 4 iš 10 vaistams atsparios tuberkuliozės atvejai yra išgydomi“, – pasakojo bendrosios praktikos slaugytoja A. Škerbienė.

Moters ir vaiko klinikos vaikų gydytoja pulmonologė R. Šopienė aptarė kontaktų patikros svarbą ir reikšmę stabdant tuberkuliozės plitimą. „Kalbant apie kontaktų su sergančiu tuberkulioze atsekimo reikšmę, galima išskirti tam tikras kategorijas. Svarbiausi pirmo rato artimi šeimos nariai, kiti pirmo rato kontaktai bei antro rato kontaktai, kurie turi padidintą riziką susirgti tuberkulioze. Mažiau reikšmingi yra antro rato kontaktai ir trečio rato, kurie yra rizikos grupėje. Susirgimo rizika didžiausia per pirmus metus nuo užsikrėtimo ir išlieka 5 metus. Itin didelė grėsmė užsikrėsti miliarine tuberkulioze ar tuberkulioziniu meningitu vaikams iki 5 metų, kurie nėra paskiepyti. Čia noriu atkreipti dėmesį į pastarųjų metų statistinių duomenų pokyčius. Respublikinės Šiaulių ligoninės duomenimis Šiaulių apskrityje 2018 metais skiepo atsisakė 7 sveikų naujagimių tėvai, 2019 metais skaičius  iki 11, o 2020 metais naujagimių skaičius išaugo iki 43“, – situaciją aptaria gydytoja pulmonologė.

Bendrosios praktikos slaugytoja V. Gajauskienė papasakojo apie pagrindinius tuberkuliozės infekcijos kontrolės principus, atkreipė dėmesį į tai, kokia yra svarbi kvėpavimo takų apsauga, nes tuberkulioze užsikrečiame oro-lašeliniu būdu. Tuberkuliozės židinio panaikinimui taip pat labai reikšmingas pacientų motyvavimas gydytis ir mokymas, nes sėkmingo sveikimo rezultatas ne tik medikų rankose: „Labai svarbu motyvuoti pacientą įsijungti į savo gydymo procesą ir padėti jam suvokti, kad didele dalimi jis pats atsakingas už gydymo rezultatus. Žinoma, reikia stengtis suteikti pacientui žinių apie tuberkuliozės užsikrėtimo kelius, atsakingą požiūrį į kontaktų saugojimą. Mokome elementarių dalykų, susijusių su kosulio higienos reikalavimais, suteikiame informaciją apie kontroliuojamo gydymo reikšmę“.

➡ Nuotolinės tiesioginės transliacijos konferencijos įrašas čia: https://youtu.be/tSn5jqUbHFk

➡ Kilo klausimų ir norite pasitarti su Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos specialistais? Susisiekime: [email protected]

Sonata Tenytė,

Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė

El. p. [email protected], tel. +370 6 96 65 235