Šiaurės Lietuvos insulto klasterio rezultatai – vieni geriausių šalyje

Zita KATKIENĖ
Respublikinės Šiaulių ligoninės
viešųjų ryšių specialistė
www.siauliuligonine.lt
Respublikinės Šiaulių ligoninės neurologai, prieš šešerius metus įkūrę insulto gydymo centrą, pradėjo ir Šiaurės Lietuvos ūminio galvos smegenų insulto klasterio veiklą. Insulto ištiktų ligonių nemažėja ir šiuo sunkiu Covid-19 pandemijos metu. Nors darbas, pasak medikų, apsunkintas karantino ribojimų, tačiau medikai nepraranda entuziazmo ir sulaukia pripažinimų. Įvertinus vienuolikos šalyje veikiančių insultų klasterių centrų veiklos rezultatus, nustatyta, kad Respublikinėje Šiaulių ligoninėje veikiančio insulto klasterio rezultatai – vieni geriausių šalyje. Kalbamės su gydytojais,   įkūrusiais klasterį ir tobulinančiais jo veiklą:   

Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios pagalbos-priėmimo skyriaus koordinatorius, skubiosios medicinos gydytojas Marius Ellikas sako, kad puikių rezultatų pasiekta visų, dirbančių klasteryje, pastangomis. 

- Kaip pavyko pasiekti šių rezultatų?
Atsako Skubiosios pagalbos-priėmimo skyriaus koordinatorius, skubiosios medicinos gydytojas Marius Ellikas:
- Įvertinus vienuolikos šalyje veikiančių insultų klasterių centrų veiklos rezultatus nustatytas mus džiugus rezultatas - ligoninėje veikiančio insulto klasterio rezultatai – vieni geriausių. Ypač džiugina pasiektas trumpiausias laikas nuo atvykimo į Skubiosios pagalbos –priėmimo skyrių iki trombolizės procedūros. Tam buvo labai daug ruoštasi.  Į šį darbą buvo įtraukti visi, dalyvaujantys insulto klasterio veikloje: greitosios medicinos pagalbos, skubiosios pagalbos – priėmimo, neurologijos, reanimacijos-intensyvios terapijos, intervencines radiologines gydymo metodikas taikančios komandos.  Dauguma medikų, dirbančių klasteryje, turėjome (ir vis dar turime) mokytis ir keisti savo įpročius. Ne ką mažiau svarbią grandį šioje sėkmės grandinėje užima pacientai. Jei pacientas kritiškai nevertina jam pasireiškusių simptomų ir laiku nekviečia pagalbos, mūsų galimybės padėti tampa gerokai ribotos. Tai pareikalauja didelių pastangų iš visų. Tikrai turime kur tobulėti, bet ir galime pasidžiaugti, kad visų dedamos pastangos atneša vaisių. Ypač džiugina pasiektas trumpiausias laikas nuo atvykimo į Skubiosios pagalbos –priėmimo skyrių iki trombolizės procedūros.  
- Didelių pokyčių šioje srityje ėmėsi Skubiosios pagalbos-priėmimo skyriaus komanda. Vienas jų – pritaikytas Helsinkio modelis. Kaip ši nauja sistema lemia gerėjančius rezultatus insulto gydymo srityje?
Atsako skubiosios medicinos gydytojas Martynas Gedminas:
- Vadinamasis Helsinkio modelis – tai grupė sprendimų, kurių pagrindinis tikslas yra sutrumpinti laiką nuo paciento patekimo į Skubios pagalbos-priėmimo skyrių (SPS) iki specifinio gydymo pradžios: krešulį tirpdančių vaistų suleidimo ar mechaninio trombo ištraukimo tam skirtoje operacinėje.
Helsinkio modelį atradome praėjusių metų vasarą, darant insultų klasterio veiklos ligoninėje auditą. Rengiant audito ataskaitą buvo nuspręsta iškart į praktiką paleisti visą kompleksą priemonių. Buvo peržiūrėtos ir jau taikomos priemonės, taigi, virsmas insultų priežiūroje 2019 m. spalio mėnesį priminė tam tikrą reformą.
Vienas iš daugiausiai laiko sutaupančių veiksnių yra tai, jog pacientas nuo Greitosios medicinos pagalbos (GMP) ratų yra perkeliamas tiesiai ant kompiuterinės tomografijos (KT) stalo, kur toliau vyksta neurologinė apžiūra bei SPS slaugytojų veiksmai. Tuomet su pacientu vienu metu dirba trys-keturi medikai, o dar vienas renka anamnezę iš artimųjų ar įvykio liudininkų.
Norint, kad pradiniai paciento priežiūros veiksmai įvyktų sklandžiai, GMP būtina apie kiekvieną įtariamą ūmų insultą pranešti iš anksto. Tai – vadinamoji ikihospitalinė insulto priežiūros grandis, kurios efektyvus funkcionavimas nulemia didelę dalį sėkmės ir skubios pagalbos skyriuje.
Atlikus reikiamas apžiūras, sprendimas dėl kraujo krešulį tirpdančių vaistų priimamas iškart po KT tyrimo atsakymo. O ir gydymas taip pat pradedamas ant tyrimo stalo. 
Minėti veiksmai kartu su kitais, kurie yra kiek smulkesni, tačiau ne ką mažiau reikšmingi, ir leidžia taip ženkliai sumažinti vadinamąjį adatos laiką, o tai savaime gerina pacientų išgyvenamumo rezultatus ir mažina liekamąjį neįgalumą po insulto. 
- Kokie ateities planai, tobulinant šį Helsinkio modelį?
Atsako skubiosios medicinos gydytojas Martynas Gedminas:
- Dabar, pritaikius Helsinkio modelį Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, įprastu atveju sprendimą dėl specifinio insulto gydymo priimame per mažiau nei 20 minučių nuo paciento atvykimo. Būna sudėtingesnių atvejų, kurie prailgina statistiką. Tačiau galime didžiuotis, jog paskutinio ketvirčio rezultatai Šiaulių ligoninėje – geriausi šalyje!
Ir vis dėlto, praktikoje pamatėme, jog modelis dar yra tobulintinas. Iš patirties žinome, kuriais aspektais reiktų papildyti protokolą, kad medikams būtų dar aiškiau, kiltų mažiau klausimų ir galėtume rezultatus net gerinti. Pavyzdžiui, nurodyti jog pirma krešulį tirpdančio medikamento dozė yra suleidžiama tik pasiruošus iškart tęsti jo ilgalaikį skyrimą, kad nesumažėtų darbinė vaisto koncentracija paciento kraujotakoje. Taip pat atradome, kad greituosius krešėjimo tyrimus galime atlikti papildomai neįdurdami pacientui į pirštą, nes galime naudoti kraują iš įprasto kateterio, jeigu naudojame atitinkamą jo paėmimo techniką. 
Jeigu būtų nuspręsta ligoninėje vykdyti pakartotinį insulto auditą, šįkart galėtume ir sukurti naują insulto priežiūros veiksmų paketą. Gal jį tuomet galėtume vadinti Šiaulių modeliu, o kolegas konsultuoti kaip optimizuoti procesus taupant tas auksines minutes!

Neurologijos skyriaus vedėja ūminio galvos smegenų insulto klasterio įkūrėja gydytoja neurologė Sigla Ščeponavičiūtė ragina žmones pažinti insulto požymius ir laiku kreiptis medikų pagalbos. (Z. Katkienės nuotr.)
- Kaip pasikeitė pacientų gydymo galimybės, veikiant klasteriui?
Atsako ūminio galvos smegenų insulto klasterio įkūrėja, Neurologijos skyriaus vedėja gydytoja neurologė Sigla Ščeponavičiūtė:
- 2014 metais, įkūrus ligoninėje Insultų gydymo centrą, pradėjo veikti ir ūminio galvos smegenų insulto klasteris, kurio dėka apskrityje esančioms ligoninėms suteikiamas įpareigojimas, kad pacientas, ištiktas insulto, laiku patektų į ligoninę, kurioje bus suteikta reikiama pagalba – trombolizė. 2016 metų sausyje atlikta pirmoji mechaninė trombektomija – įsisavinta dar viena metodika, šių ligonių gydymui.  Kokia procedūra bus skiriama pacientui, sprendžia gydytojas neurologas, tačiau kitų specialybių gydytojai padarė labai daug, kad išeminio insulto gydymo rezultatai būtų tokie geri. 
Kasmet trombolizių ir trombektomijų atliekama vis daugiau. Tai įmanoma tik pačių pacientų, jų artimųjų bei greitosios medicinos pagalbos gydytojų, kurie atpažįsta ligos požymius, dėka. Laiku į ligoninę atvykusiems pacientams medikai šiandien daro stebuklus, ne tik išgelbėdami gyvybę, bet ir suteikdami galimybę išvengti ligos komplikacijų. 
Ypač didelis proveržis išeminio insulto gydyme stebimas pastarųjų 2-3 metų laikotarpyje. Visuomenės švietimas, specialistų , ypač greitosios medicinos pagalbos bei skubiosios medicinos pagalbos specialistų mokymai pasiekė tikslą – laiku atpažįstami insulto požymiai, darniai dirba  greitosios medicinos pagalbos bei ligoninės personalas: skubiai atliekami būtini tyrimai, operatyviai vertinama būklė, teikiama pati moderniausia pagalba. 
 - Tad kokie jie, pagrindiniai požymiai, parodantys insulto pradžią? Kuo svarbus laikas, vadinamas „auksinės valandos“ terminu, bei lemiantis  gydymo sėkmę?
Atsako, Neurologijos skyriaus vedėja ūminio galvos smegenų insulto klasterio įkūrėja gydytoja neurologė Sigla Ščeponavičiūtė:
- Ypač svarbu žinoti pirmuosius insulto simptomus: jei žmogui ūmiai sutrinka pusiausvyra, svaigsta galva, pykina, vemia, dvejinasi akyse, sutrinka kalba, „perkreipia veidą“, nusilpsta ar nutirpsta galūnės, reikia kuo skubiau kreiptis į medikus, nes tai gali būti prasidedančio insulto požymiai. Pajutus pačiam žmogui arba pastebėjus artimiesiems bent vieną iš šių požymių, būtina kuo skubiau vykti į artimiausią insulto gydymo centrą ar kitą gydymo įstaigą, kurioje susirgusiajam insultu teikiama visapusiška ir šiuolaikiška pagalba. Intraveninė trombolizė, kaip pagrindinis ūminio išeminio insulto gydymo metodas, galima kai nuo simptomų pradžios praėjusios ne daugiau kaip 4.30 val. Ligoninės pacientų, kuriems taikyta intraveninė trombolizė, vidutinis laikas nuo simptomų pradžios iki paciento atvykimo į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių - 68 minutės - daugiau nei valanda. Pagal pasaulines neurologų rekomendacijas siekiama, kad intraveninė trombolizė būtų atlikta kuo greičiau, t.y. per valandą nuo simptomų pradžios. Medikai šį laiką vadina „auksinės valandos“ terminu, nes „laikas - smegenys“. 
Taigi pacientai, kuriems įtariamas ūmus išeminis insultas, turi kuo skubiau pasiekti Skubiosios pagalbos- priėmimo skyrių, kuriame jiems „uždegama žalia šviesa“ t.y. tokiems pacientams suteikiama pirmumo teisė: pacientą apžiūri terapeutas, kuris įvertina būklę, skubiai atlieka būtinuosius tyrimus: kraujo tyrimą, biocheminius tyrimus,  kraujo krešėjimo rodiklius, atliekama galvos kompiuterinė tomografija, kurią  įvertina radiologas. Apie paciento atvykimą skubiai informuojamas neurologas.  
Todėl labai svarbu, kad visą parą  dirbtų gydytojų komanda: terapeutas, neurologas, radiologas ir reanimatologas, kurie nedelsdami imsis veiksmų. Sprendimą taikyti intraveninę trombolizę  ar mechaninę trombektomiją priima gydytojas neurologas. 
Medikai pastebi, jog dėl streso, netinkamo gyvenimo būdo, jaunėja daugelis ligų. Vis jaunesniems ištinka ir išeminis insultas. Tad apie šią ligą bei galimybę išvengti sudėtingų sveikatos problemų reikia pagalvoti kiekvienu atveju, kai netikėtai sutrinka sveikata. Ir netiesa, kad šiandien didžiausias dėmesys skiriamas sergantiems COVID-19. Insulto ištiktiems žmonėms visada dega „žalia šviesa“, kai tik patys žmonės padaro viską, kad neprarastų „auksinės valandos“, lemiančios tolesnį  gyvenimą. 

Pajutus pačiam žmogui arba pastebėjus artimiesiems bent vieną iš šių požymių, būtina kuo skubiau vykti į artimiausią insulto gydymo centrą.