BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Šiaulių ir Kauno kardiologai dalijosi patirtimi

Data

2019 10 03

Įvertinimas
0
20190926_154524.jpg
V-osios jungtinės kardiologų konferencijos dalyviai prie senojo dvaro, kuriame įsikūręs Kelmės krašto muziejus.

Zita KATKIENĖ

Respublikinės Šiaulių ligoninės

viešųjų ryšių specialistė

www.siauliuligonine.lt

Kelmės krašto muziejaus konferencijų salėje įvyko V-oji jungtinė Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto MA Kardiologijos klinikos ir Kauno krašto kardiologų draugijos konferencija. Išskirtiniu gamtos grožiu garsėjančio dvaro aplinkoje daugiau nei šimtas konferencijos dalyvių dalijosi  patirtimi, žiniomis, naujovėmis, dėkojo labiausiai nusipelniusiems, sveikino daugiausiai savo srityje pasiekusius kolegas. Aplodismentais pasveikintas ir Kelmės krašto kardiologijos ambasadoriumi pavadintas ilgametis šio miesto gydytojas Algimantas Petrovas. Konferencijos dalyvius sveikino LSMU rektorius  prof. Remigijus Žaliūnas, o garbės paskaitą skaitė LSMU prof. Aras Puodžiukynas.

Patirtys

Pirmojoje konferencijos dalyje buvo aptarti išskirtiniai klinikiniai atvejai. Doc. D Žaliaduonytė atkreipė kolegų dėmesį į tai, kad gydant pacientą, sergantį širdies nepakankamumu, itin svarbu taikyti inovatyvų gydymą. Todėl kiekvienas kardiologas privalo turėti pakankamai žinių, kad galėtų skirti modernų gydymą, kas dar nėra kardiologų kasdienybė. Aptartas 58-erių metų pacientės, sergančios širdies nepakankamumu, klinikinis atvejis. Pradžioje pacientei, netoleruojančiai fizinio krūvio, varginamai stazės požymių, skirtas gydymas nedavė norimų rezultatų. „Buvo pakeistas gydymas ir netrukus pacientė pasijuto labai gerai – karkalų neliko, edemos išnyko, moteris netrukus pasijuto gerai“, - pasakojo D. Žaliaduonytė, pasak kurios tai geras pavyzdys apie Lietuvoje kompensuojamo širdies nepakankamumo gydymo efektyvumą. „Taikant naujus vaistus apie 70 proc. sumažėja hospitalizavimo atvejų, apie 20 proc. sumažėja tokių pacientų mirtingumas“, - teigė docentė, atkreipdama dėmesį, jog šis gydymas turėtų būti skiriamas ne vien itin sunkios būklės pacientams. 

Respublikinės Šiaulių ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėja Dovilė Dovidaitienė aptarė  išskirtinį klinikinį atvejį - 68 metų daugiau nei mėnesį ligoninėje gydyto paciento ligos istoriją. Paciento gydymą apsunkino puokštė įvairių ligų, o labiausiai svoris – 172 kilogramai. Medikams pavyko sėkmingai atlikti perikardo punkciją, tačiau širdies ligos gydymą komplikavo blogėjanti inkstų funkcija, gydymas taikytas ir intensyviosios terapijos skyriuje.  Kardiologai įsijungė į svarstymus, kas buvo kraujo susikaupimo perikardo ertmėje priežastis.  

Ypač aktualią temą ir medikams, ir pacientams pristatė prof. Vytautas Zabiela. Jis aptarė 76-erių metų pacientės gydymą. Pacientei taikytas antikoaguliacinis gydymas. Ji atvežta į gydymo įstaigą dėl prasidėjusio kraujavimo iš virškinamojo trakto. Profesorius aptarė atvejus, kaip gydyti pacientą, kuriam jau buvo kraujavimas dėl vaistų poveikio, kalbėjo apie insulto prevenciją po kraujavimo iš virškinamojo trakto, aptarė optimalius sprendimus, esant inkstų funkcijos pažaidai arba kepenų funkcijos nepakankamumui.

Žinios

Tradiciškai buvo aptartos ir kardiologijos aktualijos, specialistai dalijosi naujienomis, parsivežtomis iš kongresų.

Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas, Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas gydytojas anesteziologas reanimatologas Andrius Bubliauskas pristatė dešimties metų patirtį, gydant kraujavimą. Pasak specialisto, tik daliai pacientų galima panaudoti antidotą. Gydytojas aptarė pagrindines gaires, ką reikėtų žinoti apie antikoaguliantus ir ką reikėtų apsvarstyti, prieš paskiriant antidotą.

Lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiojo kasdienybė – saujos vaistų. Profesorė Gintarė Šakalytė patarė gydytojams, kaip mažinti vaistus gydant stabilią krūtinės anginą. Pranešėja pasidalino ir naujausiomis Europos lėtinio koronarinio sindromo gydymo gairėmis, aptarė intervencinio ir medikamentinio gydymo veiksmus, vaistų derinimo galimybes. Pasak profesorės, optimalus medikamentinis gydymas ir yra optimali sėkmė.

Ypač vertingomis žiniomis, įgytomis Paryžiuje vykusioje konferencijoje, pasidalino Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro vadovė  dr. Nora Kupstytė-Krištaponė. Kardiologė kalbėjo apie naujausias dislipidemijos gydymo gaires, paaiškino, nuo ko priklauso laukiama klinikinė nauda. Aptarta ir sergančiųjų gyvensenos korekcijos svarba bei medikamentinis gydymas statinais.

Daug dėmesio skirta pacientų rizikos kategorijoms nustatyti ir tikslinėms mažo tankio lipoproteinų vertėms. Pranešėja pateikė ir vyresnių nei 65-erių metų žmonių dislipidemijos gydymo rekomendacijas, ragino kardiologus kalbėti su pacientais ir šeimos gydytojais apie dislipidemijos gydymo svarbą.

Prof. Jurgita Plisienė, pranešimą apie mikrovaskulinę krūtinės anginą skaitė remdamasi klinikiniu atveju – 55-erių metų moters ligos istorija, besitęsiančia net 18 metų. Aptarta šios ligos rizikos veiksniai,  ligos patogenezė, sunkūs ir brangūs tyrimo metodai. „Tinkamas gydymas turi būti paskirtas tinkamam pacientui“, - teigė profesorė ir aptarė optimalias gydymo galimybes bei geriausiai tinkamus antiangininius vaistus.  

Apie tinkamą antikoaguliacinių vaistų dozavimą kalbėjęs gydytojas Mindaugas Vieželis akcentavo tai, jog šių medikamentų vartojimas visada susijęs su kraujavimo rizika. Gydytojas pasidalino patirtimi, kaip skiriant antikoaguliantus ne tik išvengti kraujavimo, bet ir sumažinti lėtinės inkstų ligos riziką. Pristatyta ir išeminių įvykių rizika, kuri neišvengiama, kai  vartojamos per mažos antikoaguliantų dozės.

Naujovės

Konferenciją pradėjusi Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro vadovė dr. Nora Kupstytė-Krištaponė pabrėžė, jog jau penktą kartą Šiaulių krašte rengiamoje konferencijoje nedalyvauja drauge su kardiologais dirbančios slaugytojos. Slaugytojų vaidmuo gydant kardiologinius ligonius yra labai svarbus, todėl gruodžio 6 dieną planuojama konferencija  slaugytojoms.

Kita naujovė – kardiologijos rezidentų sesija pavadinti pranešimai, kuriuos skaitė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės vyresnieji kardiologijos rezidentai Eglė, Robertas ir Arnas– linksmiausia ir gražiausia konferencijos dalis.  Vadovaujant profesorei Eglės Ereminienei būsimieji kardiolgai parengė pranešimą „Širdies amiloidozė: trumpai ir aiškiai“, pristatė klinikinį šios retos ligos atvejį. Rezidentė Eglė Drebickaitė išsamiai papasakojo apie širdies amiloidozę. Pasirodo, ši liga nėra itin reta, tik retai diagnozuojama, nes diagnostika –paini ir sudėtinga.

Nustačius ligą, būtina išsiaiškinti amiloidozės tipą ir tik tada galima skirti gydymą, kurio efektyvumas visgi gana ribotas.

Rezidentas Robertas Pranevičius papasakojo klinikinį atvejį – 65-erių metų pacientės istoriją. Sudėtinga ligos paieška, trukusi daugiau nei pusmetį, pasak būsimo kardiologo – per didelis laiko tarpas ir jis turėtų būti optimizuotas. Jaunieji kardiologai parengė atmintinę apie širdies amiloidozę, ją galėjo pasiimti kiekvienas konferencijoje dalyvavęs gydytojas.

Rezidentų vadovė prof. E. Ereminienė padėkojo jaunimui už stropų darbą, o gydytojus paragino geriau diagnozuoti šią ligą. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 20 šios ligos atvejų, tačiau manoma, kad sergančiųjų asmenų yra daugiau.

Įvertinimai

Jaunųjų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų vardu kalbėjo unikalios technologijos autorius kardiologijos rezidentas Arnas Karužas. Dirbtinio intelekto technologijos pritaikymą širdies echografijos tyrimui jaunieji mokslininkai sėkmingai pristatė daugelyje Lietuvos ir užsienio projektų bei konkursų. Pasak prof. J. Plisienės,  didžiausias pasiekimas – pirmoji vieta Silicio (JAV) slėnio organizuojamame konkurse ir galimybė apsilankyti Silicio slėnyje.

„Pati didžiausia garbė tęsti tai, ką pradėjo jaunimas“, - sakė garbės paskaitą pradėjęs prof. Aras Puodžiukynas, labai įdomiai ir vaizdingai papasakojęs apie prieširdžių virpėjimą, profesorius pradėjo net nuo 4500 metų prieš Kristų laikų. Nuo pirmojo ligos aprašymo, pirmosios kardiogramos su prieširdžių virpėjimu iki NASA lygio technologijų – taip keitėsi diagnostikos ir gydymo galimybės. „Nuostabi paskaita, o lektorius – išskirtinė asmenybė, kurią labai myli, vertina ir brangina būsimieji medikai“, - sakė konferencijos organizatorė dr. Nora Kupstytė-Krištaponė.  

Įvertinta Respublikinės Šiaulių ligoninės kardiologė Birutė Rekašienė, kuriai už kolegiškumą įteikta atminimo dovana ir simbolinė Šiaulių krašto „Metų kardiologės“ nominacija.  

Gėlėmis ir knygomis Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika dėkojo konferencijos organizatorei Širdies ir kraujagyslių centro vadovei, svečiams, kardiologijos rezidentams bei visiems, susirinkusiems į turiningą ir prasmingą renginį – jungtinę kardiologų konferenciją,  brėžiančią draugystės giją tarp Šiaulių ir Kauno kardiologų bei akivaizdžiai parodančią, kaip auga, tobulėja ir modernėja Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centras. Gera nuotaika, šiltos emocijos ir drąsiai reiškiamos mintys diskusijose- toks ir turi būti gydytojų specialistų susibūrimas, kuriame ne tik keliama profesinė kvalifikacija, bet mėgaujamasi bendryste bičiulių rate, todėl išvykdami dalyviai kalbėjo, jog vėl susitiks kitą rudenį jungtinėje konferencijoje Šiaulių krašte.