BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


ŠIANDIEN – MEDICINOS DARBUOTOJŲ DIENA Lyderiais tampantys gydytojai siekia profesinių aukštumų

Data

2021 04 27

Įvertinimas
0
Aurimas Žibutis (4).jpg
Respublikinės Šiaulių ligoninės Urologijos skyriaus vedėjui gydytojui urologui Aurimui Žibučiui siekį vadovauti skyriaus kolektyvui paskatino noras plėtoti ir modernizuoti urologiją Šiaulių krašte, lygiuotis į didžiuosius Europos centrus bei noras tobulėti pačiam.

Gydytojo profesiją pasirinkusio žmogaus laukia ne tik grumtynės už sergančio žmogaus sveikatą ar net gyvybę,  jo kasdienybė kupina ne vien skausmo, dejonių bei nuoširdžių padėkų. Pasirinkusieji šią profesiją neretai ryžtasi žengti dar vienu – lyderio keliu ir tampa gydymo įstaigų vadovais, centrų, skyrių vedėjais ir koordinatoriais. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje administracinį darbą dirba net  41 gydytojas. Vieni jau sukaupę didžiulę administracinio darbo patirtį, kiti žengia pirmuosius žingsnius ir semiasi patirties iš vyresniųjų kolegų bei lygiuojasi į tuos, kuriems pavyko  suburti darnius kolektyvus bei drauge pasiekti profesinių aukštumų. 
Siekė „nepasiekiamos“ specialybės
Kauno medicinos universiteto (dabartinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto) rezidentas Aurimas Žibutis prieš šešerius metus atvyko gydytoju asistentu Urologijos skyriuje. Šiandien jis Urologijos skyriaus vadovas. Jauniausiam skyriaus gydytojui tenka vadovauti ir dvigubai vyresniems kolegoms ir jis neslepia, kad iškyla sunkumų, tenka įveikti vyresniųjų kolegų prieštaravimų, kuriuos nugalėję drauge juda į priekį.  
Aurimas Žibutis gimė ir augo Šiauliuose. Mokėsi tuometinėje Šiaulių Simono Daukanto vidurinėje mokykloje. Mokytis sekėsi ir patiko, tačiau iki pat dvyliktos klasės tiksliai  nežinojo, kur galėtų save realizuoti. Stropų moksleivį  traukė daugelis dalykų, o labiausiai - teisės mokslai ir medicina.  Pasak Aurimo, galutinį apsisprendimą lėmė biologijos pamokos ir  biologijos mokytoja Ina Barabanova, kurios požiūris į gyvenimą, žmogų, gamtą lydi iki šiol.
Studijuodamas Kauno medicinos universitete Aurimas Žibutis ne iš karto pasirinko urologijos specialybę. Pirmuosiuose kursuose būsimąjį gydytoją labiau domino kardiologija, vėliau labiau viliojo kraujagyslių chirurgija. 
„Su urologijos specialybe susipažinau trečiame ar ketvirtame kurse. Būdamas studentu nuėjau pas urologijos klinikos vadovą pakalbėti, kaip galėčiau ,,susipažinti“ su šia specialybe, ar galėčiau būti naudingas skyriuje ir operacinėje. Man buvo atsakyta, jog urologų Lietuvoje yra labai daug, į šią specialybę priima vos vieną, du studentus per metus. Ir patarė man domėtis ir būti bendruoju chirurgu, kurių priima daug“, - prisimena gydytojas nelabai motyvuojantį tačiau lemtingą pokalbį su patyrusiu urologu. 
Būtent po šio pokalbio prabudo būsimojo gydytojo ego ir kilo nenumaldomas noras įstoti į šią  „nepasiekiamą“ specialybę.
„Siekiau savo tikslo ir pasiekiau“, - džiaugiasi A. Žibutis, niekada iki šiol nesigailėjęs dėl savo pasirinkimo.
Urologija - labai plati sritis: nuo funkcinių sutrikimų iki onkologijos, nuo terapijos iki didžiosios chirurgijos. Kiekvienas urologas  atranda joje savo mėgstamą kryptį. Tai skatina toliau tobulėti ir gilinti aukštojoje medikų kalvėje įgytas žinias. A. Žibučiui rezidentūros metu onkologijos žinias ir operacinę techniką teko ugdyti Nacionaliniame vėžio institute,  teko dalyvauti Europos rezidentų mokymo programoje Prahoje. Ten, sėkmingai  išlaikius  E-BLUS egzaminą, būsimasis urologijos specialistas gavo kvietimą  toliau stažuotis Hamburge. Varšuvoje teko gilinti praktinius įgūdžius retrogradinėje inkstų akmenų šalinimo chirurgijoje. Vėliau dalyvauta urologijos ir seksologijos konferencijose, seminaruose ir kursuose  Londone, Barselonoje, Kopenhagoje, Budapešte, Vienoje, Amsterdame, Estijoje, Latvijoje.
Sukaupęs didžiulį bagažą žinių,  įgijęs patirties svečiose šalyse bei gavęs gydytojo diplomą, Aurimas Žibutis atvyko dirbti į Respublikinę Šiaulių ligoninę. „Į šią ligoninę atvykau darbuotis dar rezidentūroje. Mačiau, kad ligoninėje trūksta urologų, yra daug pacientų – puiki niša dirbti ir tobulėti“, – pastebėjo jaunas gydytojas urologas, darbo pradžioje pateikęs ne vieną naują  idėją ir sulaukęs ligoninės administracijos pritarimo ir palaikymo.
Prieš šešerius metus, 2015 metų gegužės 2 dieną, Aurimas Žibutis įsidarbino gydytojo asistento pareigose Urologijos skyriuje, kuriam vadovavo patyręs urologas Tonaras Bekeris. Po dvejų metų jaunam specialistui patikėtos gydytojo urologo pareigos. Skyriaus vedėjui išėjus iš darbo, 2019 metų gegužės pradžioje, Aurimui Žibučiui pavesta laikinai vadovauti  Urologijos skyriui. Ligoninės administracijai paskelbus konkursą į Urologijos skyriaus vedėjo pareigas A. Žibutis nusprendė jame dalyvauti ir, įveikęs konkursą, nuo šių metų sausio 1-osios dienos vadovauja Urologijos skyriui. 
Šiandien Aurimas Žibutis džiaugiasi modernizuotu darbu operacinėse, įsigytu rentgeno spinduliams pralaidžiu stalu. Dėl to dauguma inkstų ir šlapimtakių akmenligės  operacijų atliekamos taikant rentgeno kontrolę, kaip tai daroma didžiuosiuose Lietuvos ir Europos centruose. Šių naujovių dėka daugėja operacijų sėkmė, mažėjo komplikacijų. 
Be to įdiegti urologinių pacientų ištyrimo algoritmai Skubios medicinos pagalbos-priėmimo  skyriuje. Nuo šiol greičiau ir efektyviau nustatomi ūmūs urologiniai susirgimai ir greičiau pradedamas  pacientų gydymas.
Pasirinkti ne tik dirbti nelengvą gydytojo darbą, bet ir vadovauti skyriaus kolektyvui A. Žibutį paskatino noras vystyti, plėtoti ir modernizuoti urologiją Šiaulių krašte, lygiuotis į didžiuosius Europos centrus bei noras tobulėti pačiam. Jaunas vadovas neslepia, kad kartais tenka pasiginčyti su vyresniaisiais kolegomis, kurie, užuot vadovavęsi mokslu patikrintais tvirtais įrodymais, neatsisako savo posakio: „Aš visą gyvenimą taip dariau ir nieko nekeisiu“. Pavyksta jaunam gydytojui vis dažniau ir daugiau kolegų  atgręžti į naujoves, o kai jas išbando praktikoje, niekas jų nebeatsisako.

Neurochirurgijos skyriaus vedėjui neurochirurgui Deividui Stukui supratimas, kaip turėtų atrodyti Neurochirurgijos skyrius,  atėjo laikinai vykdant skyriaus vedėjo pareigas. (Zitos Katkienės nuotr.)


Vedėjui lengviau įgyvendinti vizijas
Prieš dvejus mėnesius įvykusį konkursą į Neurochirurgijos skyriaus vedėjo pareigas laimėjo jaunas neurochirurgas Deividas Stukas. Kovo 10 dieną pradėjęs vadovauti skyriui, gydytojas jau žinojo, kaip turėtų atrodyti Neurochirurgijos skyrius. 
Supratimas atėjo laikinai vykdant skyriaus vedėjo pareigas, kurios D. Stukui buvo patikėtos 2020 metų rugsėjo 1-ąją dieną. 
„Viziją įgyvendinti yra žymiai lengviau, kai esi skyriaus administratorius“, - sako D. Stukas. 
Per tą laiką daug pasikeitimų įvyko. Darbas tapo organizuotesnis, skyriaus veikla pagerėjo, operacinis aktyvumas padidėjo. 
„Įsivedėme gydymo gaires, paremtas moksliniais tyrimais. Bet dar yra kur tobulėti, nuolat tai darome, ir nežadame sustoti“, - sako skyriaus vadovas ir džiaugiasi, kad su personalu sutaria gerai, vyresni kolegos pagarbūs.
Kaune gimęs ir augęs Deividas Stukas baigė Kauno Saulės gimnaziją ir įstojo į Kauno medicinos universitetą (dabartinis LSMU).
„Gydytojo profesiją pasirinkau dėl to, kad mokykloje labai patiko biologija ir mokslai sekėsi gerai. Būdamas moksleiviu vasaros praktiką atlikau vienoje Kauno ligonėje. Tada ir įsitikinau, kad noriu būti gydytoju“, - sako gydytojas D. Stukas.  
Studijuojant mediciną  Kauno medicinos universitete pirmaisiais metais buvo suabejojęs pasirinkimu. Deividas mano, kad dauguma jaunų žmonių tai jautė, ypač medicinoje, kur studijos yra vienos iš sunkesnių.
Neurochirurgu būti nusprendė ketvirtame kurse. Pasirinkimą lėmė pirmas apsilankymas operacinėje, kur buvo atliekama neurochirurginė operaciją. 
„Kaip dabar pamenu, tai buvo pacientas po stuburo traumos. Taip ir prasidėjo mano kelias neurochirurgijoje. Kol kas esu patenkintas savo pasirinkimu. Be to turėjau labai gerus mokytojus, kuriems būsiu dėkingas visą gyvenimą“, - sako gydytojas ir dėkoja Kauno klinikų gydytojams prof. A. Tamašauskui, prof. V. Deltuvai, doc. K. Ambrozaičiui, m. d. B. Špakauskui, m. d. G. Vaitkevičiui.  
Darbui nepakako vien žinių ir patirties, kuriuos įgijo mokydamasis Kauno medicinos universitete. D. Stukui teko stažuotis Vokietijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Lenkijoje. Prieš COVID-19 pandemiją ne kartą dalyvavo Europos stuburo chirurgų draugijos (Eurospine) kasmetinėse tarptautinėse konferencijose. 
Į Respublikinę Šiaulių ligoninę Deividas Stukas atvyko jau šiek tiek padirbėjęs Kauno klinikose. Paviliojo ligoninėje esančios geros sąlygos tobulinti stuburo chirurgiją, galimybės padėti pacientams, sergantiems stuburo ligomis. 
Ligoninės Neurochirurgijos operacinėje esanti įranga yra viena brangiausių medicinoje. Medikai gali naudotis labai geru mikroskopu, moderniais chirurginiais instrumentais. Neurochirurgai laukia naujo C lanko rentgeno aparato stuburo chirurgijai. Planuoja įsigyti endoskopinę stuburo chirurgijos įrangą. D. Stukui tai labai svarbu, nes dirbdamas Kaune jis buvo vienas pirmųjų, kuris taikė stuburo endoskopinę chirurginę techniką.  Šiuo metu ligoninėje  taikoma minimaliai invazinė stuburo chirurgija (perkutaninė stuburo fiksacija, vertebroplastika). Taip pat atliekamos rimtos stuburo ir nugaros smegenų onkologinės operacijos.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Diagnostikos centro Endoskopijų skyriaus koordinatorius Justas Birutis džiaugiasi, kad dirbti ir siekti tikslų gali geriausiomis sąlygomis.  (Zitos KATKIENĖS nuotr.)

Tikslas – įkurti centrą
Dirbdamas Respublikinės Šiaulių ligoninės Diagnostikos centro Endoskopijų skyriaus koordinatoriumi Justas Birutis per trumpą laiką pasiekė išties daug. Jo sumanumo ir entuziazmo dėka išplėstos virškinimo trakto stentavimo galimybės. Skyriaus gydytojai geba stentuoti stemplę, dvylikapirštę žarną, storąją žarną. Pirmas Lietuvoje atliko endoskopinę viso organo sluoksnio naviko šalinimo procedūrą. Pradėjo taikyti endoskopines priemones, kuriomis atstatomas žarnyno vientisumas po chirurginio gydymo komplikacijų, išvengiant pakartotinos operacijos. Atlieka randinių susiaurėjimų endoskopinę plastiką, kas iki tol buvo operuojama, taikant sudėtingą chirurginį gydymą. Pradėtos teikti kolonoskopijos su anestezija, padidintas šių paslaugų prieinamumas.
Šiauliuose gimęs ir  Didždvario gimnaziją baigęs Justinas džiaugiasi, kad save gali realizuoti savame krašte, padėti gali saviems žmonėms. Buvo laikas, kai ir jam labai reikėjo medikų pagalbos. 
Tai buvo vaikystėje, kai Justinas savo ateitį planavo sieti su sportu. Aštuntoje klasėje patirta trauma privertė jaunuolį permąstyti savo ateities planus. 
„Gydant traumą teko daug bendrauti su gydytojais ir lankytis gydymo įstaigose. Iš arčiau susipažinus su mediko profesija, ji pakerėjo ir nusprendžiau siekti savo tikslo- tapti gydytoju“, - prisimena Justas Birutis. 
Mokytis išvyko į Kauną ir įstojo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, kuriame prabėgo nelengvos, bet labai įdomios studijos. Studijų metu Justas planavo tapti chirurgu, atliekančiu “klasikinę” chirurgiją, kuri neapsieina be didelių operacinių pjūvių. Tačiau likimas vėl nepagailėjo iššūkio - chirurgijos rezidentūros, kurią penkerius metus atliko Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, pabaigoje  būsimasis gydytojas pateko į autoįvykį, po kurio negalėjo tęsti užsibrėžto tikslo - tapti „klasikiniu“ chirurgu. J. Birutis  dėkingas tuometiniams Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovams gydytojams Antanui Pauliukui ir Vaivai Makštutienei, kurie pasiūlė galimybę gilintis į endoskopinę pagalbą.
Šiandien Justas Birutis labai patenkintas šiuo pasirinkimu, nes endoskopija yra ta specialybė, kuri žavi savo galimybėmis ir tobulėjimo sparta. Tačiau tobulėti tenka ir pačiam.  
„Endoskopijų mokiausi, tobulindamasis LSMU ligoninės Kauno klinikose, kur dar ir dabar nuolatos konsultuojuosi su LSMU gydytojais gastroenterologais, atliekančiais endoskopines procedūras“, - dėkingas gydytojas savo mokytojams ir apgailestauja, kad esant pandeminei situacijai stažuotės negalimos. Vien pernai buvo atšauktos trys tarptautinės konferencijos, kuriose turėjo dalyvauti. Yra ir geroji pandemijos pusė, nes atsivėrė nuotolinio mokymosi galimybės, suteikiančios unikalią patirtį mokytis iš pasaulinį pripažinimą pelniusių specialistų, iš namų ar darbo vietos, konsultuotis su geriausiais specialistais.
Įgytas žinias Justas Birutis puikiai pritaiko Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Tuo įsitikino dar rezidentūros metu, kai atvažiuodavo į ligoninę papildomai padirbėti. Tuomet susipažino su aplinka, galimybėmis, specialistais, o svarbiausia - matė puikias galimybes tobulėti pačiam ir gerinti ligoninės paslaugas.
„Mėgstu gyvenime siekti užsibrėžtų tikslų. Vienas jų yra Šiauliuose įkurti endoskopijų centrą, kuris savo gerais rezultatais būtų žinomas Lietuvoje, o gal ir plačiau“, - sako Endoskopijų skyriaus koordinatorius J. Birutis ir džiaugiasi, kad dirbti gali geriausiomis Lietuvoje darbo sąlygomis, o ligoninės administracija atsižvelgia į jo siūlomas idėjas, noriai pritaria racionaliems pasiūlymams, padeda juos realizuoti. Užsibrėžtas tikslas suformuoti stiprų endoskopijų centrą ir daug idėjų, kaip tą tikslą pasiekti, privertė siekti ir koordinatoriaus funkcijų, kurias atlieka nuo 2020 metų sausio 1 dienos.  Vadovaudamas patyrusiam kolektyvui J. Birutis siekia, kad kolektyvas turėtų kuo geresnes darbo sąlygas ir kuo jaukesnę atmosferą.
„Vyresni kolegos - tai specialistai, sukaupę didelį žinių bagažą, kalną patirties, iš jų sulaukiu labai daug pagalbos. Būna labai smagu, kai turi galimybę pasikonsultuoti su vyresniaisiais kolegomis ne tik gydymo ir diagnostikos, bet ir administraciniais klausimais“, - sako jaunas, bet jau daug gydymo įstaigos ir ligonių labui nuveikęs gydytojas. 

Zita Katkienė
Respublikinės Šiaulių ligoninės
viešųjų ryšių specialistė
www.siauliuligonine.lt