Respublikinės Šiaulių ligoninės kineziterapeutai pirmieji šalyje pradėjo taikyti dinaminės neuroraumeninės stabilizacijos metodą

Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų profilio Ankstyvosios reabilitacijos tarnybos kineziterapeutė Eivina Ibėnienė neseniai baigė pirmą kartą Lietuvoje surengtus Kineziterapijos klinikos mokymus apie dinaminę neuroraumeninę stabilizaciją (DNS). Naujojo metodo žinias ir patirtį ji perdavė visai Ankstyvosios reabilitacijos tarnybos specialistų komandai. Nuo šiol savo darbe pirmieji šalyje DNS taiko visi tarnybos specialistai: trys kineziterapeutai, du ergoterapeutai, logopedė bei socialinė pedagogė. Visai komandai aktualu žinoti naujausias neurofiziologijos, neuroanatomijos, raumenų fiziologijos ir kineziologijos žinias ir taikyti jas praktikoje, dirbant su laikysenos sutrikimų turinčiais kūdikiais ir vaikais. 

Kineziterapeutei Eivinai Ibėnienei naujojo pažangaus DNS metodo teko mokytis ir kolegas mokyti, naudojant lėles.  (Zitos Katkienės nuotr.)

Kursai, paneigę ankstesnius metodus
Sužinojusi apie Kineziterapijos klinikos rengiamą seminarą „Dinaminė neuroraumeninė stabilizacija“ vaikų kineziterapeutė Eivina Ibėnienė nusprendė būtinai juose dalyvauti. Jaunos specialistės ryžtą palaikė ir ligoninės administracija, pateikusi sąlygą, kad įgytas žinias ir patirtį kineziterapeutė perduos kolegoms ir visa tarnyba naujoves taikys kasdieniame darbe. 
Keturių dienų mokymai, kuriuose dalyvavo sertifikuoti kineziteraputai ir pediatrai, parengti pagal Prahos (Čekija) DNS mokyklos metodiką, paneigusią ankstesnes naujagimių bei visų asmenų, turinčių laikysenos sutrikimų nuo kūdikystės iki garbaus amžiaus, lavinimo metodikas.  
Pasak E. Ibėnienės, šios metodikos pagrindinis principas yra taisyklingos sąnario padėties gražinimas ir stabilizavimas, o tada taisyklingas judesys, remiantis kūdikių raida ir refleksais. Tai iš pagrindų keičia Ankstyvosios reabilitacijos tarnybos darbą, nes didžiausias dėmesys skiriamas individualiai kūdikių raidai. Tam, kad vaikas vystytųsi normaliai, negali būti praleisti raidos etapai, negali būti per anksti mokoma sudėtingų padėčių.  Kineziterapeutės pastebi, kad neretai mamos per anksti moko vaiką sėdėti, stovėti ar net vaikščioti, tuo pačios sutrikdydamos normalią savo kūdikio raidą. 

 Kineziterapeutė Eivina Ibėnienė džiaugiasi kartu su tėveliais, kai taikant naująjį pažangų metodą rezultatų pasiekiama daug greičiau. (Zitos Katkienės nuotr.)

Sutrikusi raida – dažnas reiškinys
Priežasčių netaisyklingos sąnario būsenos susiformavimui yra daug. Gali būti anatominės, įgimtos priežastys, kai vaikui diagnozuojama klubų displazija, skoliozė. Gali tai lemti ir neurologiniai pakitimai, kurie dažniausiai diagnozuojami cerebriniu paralyžiumi sergantiems naujagimiams. Eivina Ibėnienė pastebi, kad šiais metais padaugėjo pacientų, kuriems diagnozuotas cerebrinis paralyžius. 
„Jau keletą metų buvo tik keli vaikai su šia sudėtinga diagnoze, o šiais metais net šeši mažyliai nuo pusantrų iki dvejų metukų, kuriems diagnozuotas cerebrinis paralyžius, lankosi Ankstyvosios reabilitacijos tarnyboje“, - stebisi kineziteraputė ir tuo pat metu džiaugiasi, nes dabar, kai taiko pažangią kineziterapijos metodiką, šiems vaikams padėti gali daugiau.  
Specialistė papasakojo apie pusantrų metukų berniuką, kuris jau pusmetį lankosi tarnyboje, tačiau progresas labai mažas – vaikas ir toliau neropoja. „Dabar jam pritaikėme kelis judesius ir jis pradėjo šliaužti“, - neslepia džiaugsmo Eivina, nes kiekvieno vaiko pasiekimai jai labai svarbūs.  
Kineziterapeutė viliasi, kad daugiau galės padėti ir raumenų atrofija sergančiam berniukui,  kurio raidos rezultatams taip pat labai svarbi nuosekli kineziterapija. 

Neretai tam, kad taisyklingai atliktų pratimus, su vienu vaiku dirba kelios kineziterapeutės. (Zitos Katkienės nuotr.)

Nuoseklumas – sėkmės garantas
Dirbdamos pagal naująjį dinaminės neuroraumeninės stabilizacijos metodą specialistės ne tik turi pakeisti požiūrį į prieš tai sukurtus ir taikytus metodus, bet ir paneigti daugelį mitų. 
Atvykus naujam pacientui, kineziterapeutė didžiausią dėmesį kreipia ne į jo amžių bei raidą, bet tiria jo refleksus. Ir nesvarbu, ar vaikas pusės metų, metų ar trejų, bet jei jis dar nešliaužia, pirmiausia skirs pratimus, kurie lavins šliaužimo įgūdžius. 
Neretai mamos nori, kad vaikas kuo anksčiau išmoktų ne tik ropoti, bet ir sėdėti. Pagal šį metodą negalima mokyti kūdikių sėstis, duodant įsikibti į ranką. Tokiu atveju įjungiami krūtinės raumenys, kūdikis traukiasi arba yra tempiamas, lenkiasi į priekį, nugara tampa apvali, liemuo nepakankamai dirba, tada pilnai atsisėda į padėtį ant kryžkaulio, o ne ant sėdynkaulių kaip turėtų būti. Pasak E. Ibėnienės, kūdikiai gulimoje padėtyje pirmiausia verčiasi ant šono, jame sugeba išlaikyti pusiausvyrą, žaidžia ir tik tada atsisėda be niekieno pagalbos – tokia raida yra teisinga ir nežalojanti normalaus kūdikio vystymosi. Kas ir yra svarbiausia, taikant naująjį DNS metodą.

Zita Katkienė
Respublikinės Šiaulių ligoninės
viešųjų ryšių specialistė
Tel. (8 41) 399 654
Mob. 8 679 663 42
El.p. zita.k[email protected]