BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Psichiatrijos gydytoja rezidentė Margarita Slabadienė: „Nei vienoje medicinos srityje nėra tiek daug bendravimo su pacientais“

Data

2021 05 07

Įvertinimas
0
M. Slabadiene.jpg
Psichiatrijos gydytoja rezidentė Margarita Slabadienė džiaugiasi, kad žmonės vis drąsiau kreipiasi pagalbos į psichikos sveikatos specialistus (S. Tenytės nuotr.).

Psichiatrijos gydytoja rezidentė Margarita Slabadienė Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijuoja psichiatrijos rezidentūros programoje ir įvadiniame psichoterapijos kurse (kognityvinė elgesio terapija), kurį vykdo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas bei Neuromedicinos institutas. Šiuo metu ji – pirmų metų psichiatrijos gydytoja rezidentė ir kognityvinės elgesio terapijos praktikė. Pastaruosius du mėnesius praktinių žinių sėmėsi Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje, o baigiantis rezidentūrai sutiko pasidalinti mintimis apie psichikos sveikatos reikšmę kiekvienam žmogui ir įgytą profesinę patirtį šioje gydymo įstaigoje.

Psichikos sveikata ir kintantis visuomenės požiūris

Dažnai gėdingomis laikytos psichikos sveikatos problemos, šiandieninėje visuomenėje sulaukia išskirtinai daug dėmesio ir supratimo, kad tai vienas pagrindinių žmogaus gyvenimo kokybės faktorių. „Dažniausiai vyresnio amžiaus žmonėms psichikos sveikatos problemos gėdingos, bet noriu pasidžiaugti tuo, kad jaunesnioji karta vis drąsiau kalba apie savo psichikos sveikatą ir nesigėdija. Žmonės vis drąsiau kreipiasi pagalbos į psichikos sveikatos specialistus – psichologus, psichoterapeutus bei psichiatrus“, – įžvalgomis dalijasi M. Slabadienė. Taip pat atkreipia dėmesį, kad žmonės kartais painioja specialistų funkcijas, tad primena, kad psichologas – konsultuoja pacientus ir atlieka diagnostinius testus, psichoterapeutas – gydo žodžiu, psichiatras – gydytojas, kuris diagnozuoja psichikos ligas ir jas gydo medikamentais.

Pastaraisiais metais vis dažniau galima išgirsti žinomų žmonių pasakojimus apie patirtus išgyvenimus sergant įvairiomis psichikos ligomis. Ilgainiui tai tampa paskatinimu ir savotišku padrąsinimu, bet kuriam žmogui drąsiau kalbėti apie neraminančius dalykus, liūdesį, skausmą, pripažinti, kad būtina specialistų pagalba. Šalį pasiekiančios pasaulyje vyraujančios tendencijos ir žiniasklaida, taip pat prisideda formuojant kitokį požiūrį į psichikos ligas, sutrikimus. Gydytoja rezidentė atkreipia dėmesį, kad šie aspektai labai paveikūs: „Kintantį visuomenės požiūrį akivaizdžiai lemia užsienio šalių palankus požiūris į psichikos ligas, žinomų žmonių atviri pasakojimai apie savo patirtį sergant psichikos ligomis bei įvairių organizacijų ir žiniasklaidos teikiama informacija apie psichikos sveikatą“.

Pokalbis – pagrindinis diagnostikos instrumentas

Psichikos būklė yra plati sąvoka, apimanti žmogaus išvaizdą, sąmonę, orientaciją, bendravimą, nuotaiką, emocijas, dėmesį, mąstymą, aktyvios psichopatologijos (kliedesių, haliucinacijų) buvimą arba nebuvimą, suicidinių reiškinių riziką, miego bei apetito pakitimus, kritiką savo būklei. „Sutrikus bent vienai iš psichikos būklės sudedamųjų dalių, pirmiausia sutrinka žmogaus funkcionavimas, t. y. darbinė veikla, mokymasis, adaptacija. Visa tai sukelia dar didesnes problemas – finansinį nestabilumą, suprastėjusius santykius šeimoje. Galiausiai tai atveda į dar reikšmingesnį psichikos būklės blogėjimą“, – blogėjančios psichikos būklės raidą apibūdina rezidentė.

M. Slabadienė pastebi, kad žmogaus psichikos būklę lemia pakitęs santykis su aplinkiniais ir įvairios nelaimės: „Itin giliai ir skaudžiai dažniausiai išgyvename mylimo žmogaus išdavystę ar netektį, artimųjų netektis, sunkių somatinių ligų diagnozes, patyčias, finansines problemos, nedarbą, prievartą, smurtą, katastrofas ir stichines nelaimes, karą“.

„Gerai psichikos būklei palaikyti svarbus visavertis miegas nakties metu, subalansuota mityba, kasdienis apie 60–180 minučių trukmės fizinis aktyvumas, žalingų įpročių nebuvimas, buvimas gamtoje, kryžiažodžių sprendimas (gerina kognityvines funkcijas), nepervargimas, dėmesys savo mėgstamai veiklai, kokybiškas bendravimas su artimaisiais, draugais. Pajutus pirmuosius pablogėjusios psichikos sveikatos požymius, nepabijoti ir kreiptis į šeimos gydytoją ar į psichikos sveikatos specialistą“, – patarimais dalijasi psichiatrijos gydytoja rezidentė.

M. Slabadienė pastebi, kad diagnozavus žmogaus psichikos būklės sutrikimus pokalbis su pacientu tampa pagrindiniu diagnostikos instrumentu: „Nei vienoje medicinos srityje nėra tiek daug bendravimo su pacientais, kiek psichiatrijoje. Pokalbis yra pagrindinis mūsų diagnostikos instrumentas. Dirbant su žmonėmis man labai padeda ir pomėgis bendrauti, atjauta, empatija ir pagarba kiekvienam pacientui“.

Tačiau pasitaiko, kai pokalbį su pacientu užmegzti sudėtinga. Gydytoja prisimena atvejį, kai nakties metu greitoji medicinos pagalba, bei du policijos ekipažai, į Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių atvežė apie 22 m. amžiaus vaikiną ūmioje psichozėje. „Pacientas buvo labai sujaudintas, visiškai nesiorientavo, šaukė vieną ir tą patį žodį „yes“, rėkė, blaškėsi, žvilgsnyje atsispindėjo didžiulė baimė, su pacientu nebuvo jokios galimybės palaikyti prasmingą verbalinį kontaktą – susišnekėti. Apie tokią psichozę teko skaityti tik vadovėliuose“, – prisiminimais dalijasi M. Slabadienė. Atrodytų paradoksalu, tačiau sėkmingą santykio užmezgimą su pacientu parodo ne tik sklandus ir atviras pokalbis. Gydytoja sako, kad polinkis nekalbėti arba visiškas nekalbėjimas yra taip pat labai iškalbingas paciento būseną charakterizuojantis simptomas: „Sėkmingą pokalbį lemia labai daug veiksnių, bet pagrindiniai yra empatija, kantrybė, pagarba, saugumo pojūtis bei konfidenciali aplinka. Paciento polinkis nekalbėti arba visiškas nekalbėjimas, taip pat gali būti svarbūs psichikos sutrikimą rodantys ženklai. Tokiu atveju labai padeda paciento elgesio stebėsena, kantrybė ir paciento artimųjų suteikiama informacija“.

Medikės kelias – neatsitiktinai

Gydytoja rezidentė sako, kad nuo 2012 metų rudens, kai išvyko studijuoti į Kauną, Šiaulių miestas labai pasikeitė, išgražėjo. „Labai malonu vis į jį sugrįžti lankant savo artimuosius. Darbas kito miesto ligoninėje yra visada nauja patirtis bei tobulėjimas, pamatant savus pliusus ir minusus“, – rezidentūra gimtame mieste džiaugiasi M. Slabadienė.

Galimybė ugdyti savarankiškumą ir atsakomybę priimant sudėtingus sprendimus – vieni labiausiai gydytoją rezidentę M. Slabadienę džiuginančių dalykų vertinant rezidentūrą Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. „Įdomiausi yra paros budėjimai dirbant Psichiatrijos klinikos priėmimo skyriuje. Psichiatrijos gydytojas rezidentas dirba su psichikos sveikatos slaugytojomis, turinčiomis aukštą kvalifikaciją, budinčiu gydytoju psichiatru, kuris pasiekiamas, kai tik yra būtina. Kauno klinikose mes, rezidentai, dirbame drauge su gydytoju psichiatru. Šiauliuose turime daugiau galimybių savarankiškai konsultuoti, atlikti ekspertizes dėl galimo narkotinių medžiagų vartojimo, priimti tam tikrus sprendimus dėl stacionarizavimo, gydymo gairių, diagnozės nustatymo, pradinio bei tolimesnio gydymo plano sudarymo. Savarankiškas darbas labai praturtina jaunąjį specialistą“, – pasakoja M. Slabadienė.

Jauna specialistė Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos veikloje pastebi dalykų, kuriuos patobulinus visa klinikos veikla dar labiau pagerėtų. Anot jos, pokyčių įneštų gausesnis jaunų gydytojų psichiatrų būrys, nes šiuo met dirba vyresnio amžiaus gydytojai. Sunkumų sukelia ir darbo krūvis, tenkantis vienam gydytojui specialistui. Tai lemia, kad nukenčia gydytojų, kaip specialistų, kvalifikacija, lieka mažai laiko konferencijoms, mokslinės literatūros skaitymui, kvalifikacijos kėlimui įvairiose stažuotėse užsienio ligoninėse ir pan. „Psichiatrijos klinikos infrastruktūros atnaujinimas, taip pat labai svarbu. Būnant jaukioje sutvarkytoje aplinkoje, gerėja nuotaika, psichikos būklė tiek pacientams, tiek medicinos personalui“, – mintimis dalijasi rezidentė.

Neatsitiktinai pasirinktas ir medikės kelias. „Mano giminėje yra virš per 20 medikų – gydytojų, veterinarijos gydytojų, slaugytojų, farmacininkų. Iš jų – dvi gydytojos psichiatrės, o aš, viliuosi, būsiu trečia“, – šypsosi rezidentė kalbėdama apie savo pasirinkimą pasukti tokiu profesinės srities keliu.

 

Sonata Tenytė,

Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė