BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Po teigiamo slapto kraujavimo testo būtinas kolonoskopijos tyrimas

Data

2021 02 24

Įvertinimas
0
20210215_154428.jpg
Respublikinės Šiaulių ligoninės Diagnostikos centro Endoskopijų skyriaus koordinatorius, gydytojas endoskopuotojas Justas Birutis (dešinėje) ir Ambulatorinės ir dienos chirurgijos skyriaus koordinatorius gydytojas chirurgas Nerijus Rūkštelis džiaugiasi, kai pacientai rūpinasi savimi ir medikų pagalbos kreipiasi laiku. (Zitos KATKIENĖS nuotr.)

Zita KATKIENĖ
Respublikinės Šiaulių ligoninės
viešųjų ryšių specialistė
www.siauliuligonine.lt
Respublikinės Šiaulių ligoninės Diagnostikos centro Endoskopijų skyriaus koordinatorius Justas Birutis neslepia apmaudo, kad vis daugiau žmonių, dalyvaujančių Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje, žengia tik vieną žingsnį - atlieka slapto kraujavimo testą. Deja, net ir gavę teigiamą tyrimo rezultatą, neatvyksta išsitirti žarnyno, rizikuodami leisti išsivystyti pažengusiai onkologinei ligai, kada gydymas gali tapti nebeveiksmingas. 
Po testo tyrimui neatvyksta
 Medikai neslepia džiaugsmo, kai tenka gydyti ligonį, kuris pagalbos kreipėsi pačiu laiku: kai liga dar nepažengusi, pagalba nesudėtinga ir gydymo rezultatas puikus. Deja, siaučiant pandemijai, į gydymo įstaigą vis daugiau kreipiasi žmonių, kuriems diagnozuojama išplitusi onkologinė liga.
,,Pirmosios pandemijos bangos metu, buvome sustabdę visas planines  ir profilaktines paslaugas.  Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa taip pat buvo sustabdyta. Atnaujinus planines paslaugas buvome nemaloniai nustebinti  padidėjusiu atvejų skaičiumi, kada diagnozuotos užleistos, išplitusios onkologinės žarnyno ligos. Tokiems pacientams neretai net nebegalima taikyti radikalaus chirurginio gydymo ir lieka tik paliatyvus gydymas“, - stebisi gydytojas endoskopuotojas J. Birutis. 
Antrajai koronaviruso pandemijos bangai einant į pabaigą, kuri sutapo ir su metų pabaiga, ligonių kasų specialistai atliko storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostiko programos analizę. Ją įvertinę medikai pastebėjo, kad Šiaulių mieste yra labai didelis rezultatų neatitikimas. Statistika rodo, kad slapto kraujo aptikimo testą, leidžiantį aptikti mikroskopinį kraujo buvimo kiekį išmatose, atliko apie 8 tūkstančiai miesto gyventojų. Tačiau iš gavusiųjų teigiamą testo rezultatą, labai nedidelė dalis (apie 59 proc.), atvyko žarnyno tyrimui – kolonoskopijai. Pasak gydytojo, delsdami žmonės apleidžia ligą ir tyrimui atvyksta tik tada, kai jau liga išbujojusi ir diagnozuojamas net ir žarnyno nepraeinamumas. Pasak naujausios mokslinės literatūros 57 proc. pacientų, kuriems slapto kraujavimo testas teigiamas, yra aptinkama patologija storojoje žarnoje.
Suteikiama profesionali paslauga
Nesuprantama, kodėl pacientai, kuriems nustatomas teigiamas slapto kraujavimo testas, neatvyksta kolonoskopijai. Spėjama, jog tai galimai susiję su nepagrįsta žmonių baime skausmui šio tyrimo metu. Respublikinės Šiaulių ligoninės Diagnostikos centro Endoskopijų skyriuje kolonoskopijos atliekamos su anestezija, tad tyrimo metu pacientai miega, nejaučia skausmo ir neretai po procedūros džiaugiasi išsimiegoję geriau, negu namie. Medikas pastebi, kad dažnas, nubudęs po tyrimo ir sužinojęs, kad tyrimas jau atliktas, lieka nustebęs. 
„Visos sąlygos tirtis sudarytos, procedūra nemokama, tyrimui naudojame naujausią medicinos įrangą, į kurią gydymo įstaiga nuolatos investuoja didžiules lėšas“, - teigia skyriaus koordinatorius J. Birutis.  
Skyriuje stebimi ir vertinami specialistų darbo rezultatai: sekama statistika, kiek atliekama procedūrų, kiek diagnozuojama žarnyno pakitimų. Pagal pasaulines rekomendacijas adenomų radimo dažnis yra rodiklis, kuris turi būti nuolatos sekamas. Siekiant suteikti profesionalę endoskopinę pagalbą šis rodiklis turi viršyti 25 proc. iš visų atliekamų žarnyno tyrimų. Ligoninės gydytojų endoskopuotojų adenomų radimo dažnis yra 30-44 proc. Tai yra puikus rezultatas, leidžiantis užtikrintai teigti, jog endoskopinis žarnyno tyrimas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje atliekamas profesionaliai ir kompetentingai. 
Skyriuje įrengta speciali stebėjimo palata, kurioje pacientai atsibunda po procedūros. Viskas padaryta pacientų gerovei, bei maksimaliai saugiai paslaugai suteikti. 
Tyrimo metu aptikus naviką, kuo greičiau atliekami reikiami radiologiniai tyrimai, įrodantys, ar liga nėra išplitusi.  Pacientas siunčiamas pas chirurgą bei onkologą, kurie galėtų teikti reikiamą gydymą – chemoterapiją ar spindulinę terapiją, chirurginę operaciją.
„Mes suteikiame maksimaliai profesionalią, kvalifikuotą paslaugą, skaitome naujausią mokslinę literatūrą, kurioje pateikiamos rekomendacijos turi didelę įtaką mūsų kasdieninėje praktikoje. Mes vadovaujamės tomis gydymo gairėmis, pacientams suteikiame maksimaliai kompetentingą paslaugą“, - teigia gydytojas J. Birutis. 
Gerosios praktikos pavyzdys
Tai, kad numoti ranka į slapto kraujavimo testo rezultatus negalima, įrodymų daug. Medikus ypač pradžiugino pacientas, neseniai po gydymo ligoninėje išvykęs į sanatoriją. Gydytojas J. Birutis, apklausdamas pacientą, neslėpė nuostabos, kad jis neturi jokių nusiskundimų: pilvo pūtimo, maudimo, ką neretai jaučia dažnas žmogus. Į gydytojo kabinetą pacientą atvedė šeimos gydytojo atlikto  slapto kraujavimo testo gautas teigiamas atsakymas. 
„Vyras buvo atsakingas, rūpinosi savo sveikata ir atvyko žarnyno tyrimui. Tyrimas, kaip ir visiems, atliktas su anestezija. Tyrimo metu pacientas jokio diskomforto nejautė, tačiau nuliūdino radiniai – tyrimo metu diagnozuota onkologinė liga“, - pasakoja gydytojas atlikto tyrimo istoriją.  
Net esant tokiems endoskopinio tyrimo rezultatams buvo galima pasidžiaugti, nes liga aptikta pačiu laiku, nebuvo išplitusi. Atveją aptarus  multidisciplinėje komandoje nuspręsta šiam pacientui taikyti spindulinę terapiją, chemoterapiją, po to – operacinį gydymą. 
Po chemospindulinio gydymo atlikta laporoskopinė storosios žarnos operacija  – tai yra minimaliai invazyvi chirurginė operacija,  kai pacientui pilvo sienoje atliekami keli maži pjūveliai, per kuriuos specialiais laparoskopiniais instrumentais pašalinamas pažeistas žarnos segmentas, pacientas išvengia didelio pilvo sienos pjūvio, todėl po operacijos greičiau tampa darbingu, jaučiami mažesni pjūvio srities skausmai, mažėja pooperacinių išvaržų rizika. 
Šiuo metu pacientas yra išleistas reabilitaciniam gydymui ir yra patenkintas, nusiskundimų neturi, histologinio tyrimo atsakymas patvirtina, kad atlikta radikali operacija. 
Anot J. Biručio, ši ligos istorija - gerosios praktikos pavyzdys, kaip turėtų veikti visa sistema. 
Tebesiaučiant coronavirusui,  šeimos gydytojams tenka dirbti labai dideliu krūviu, todėl  endoskopuotojai  ragina pačius pacientus padėti savo šeimos gydytojui. O tai įmanoma, kai pats žmogus rūpinasi savo sveikata. 50-74 metų amžiaus žmonėms turi būti atliekamas slaptą kraujavimą nustatantis išmatų testas. Jei atsakymas teigiamas, pats žmogus turi žinoti, kad privalo atvykti kolonoskopijos tyrimui. 
Šiam tyrimui nėra eilių –  turint šeimos gydytojo siuntimą su atlikto testo rezultatu,  registruotis ligoninės registratūroje arba internetu galima jau kitai savaitei.