Onkologijos klinikoje brachiterapija taikoma ir Latvijos pilietėms

Zita KATKIENĖ
Respublikinės Šiaulių ligoninės
viešųjų ryšių specialistė
www.siauliuligonine.lt
Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos  Chemoterapijos ir radioterapijos dienos stacionare  šiuo metu gydomos ir Latvijos pilietės.  Joms gydymo įstaigoje atliekama brachiterapijos procedūra. Radioterapijos paslaugų koordinatorius  gydytojas onkologas radioterapeutas Jonas Gečas sako, kad Rygos ligoninėje sugedus brachiterapijos aparatui, pacientės iš Latvijos atvyksta brachiterapijos procedūrai ir į Šiaulius.  
Šiuo metu ligoninėje spindulinės terapijos procedūros yra taikomos 4-ioms ginekologinių susirgimų turinčioms moterims. Šešios pacientės jau baigė brachiterapijos procedūras. Kol bus nupirktas naujas aparatas, pacientės gydymą tęs Šiauliuose.
Radioterapijos dienos stacionaro koordinatorius Jonas Gečas teigia, kad gimdos kaklelio, gimdos kūno vėžinių susirgimų  varginamoms Latvijos pilietėms brachiterapija yra taikoma ir kitose Lietuvos gydymo įstaigose, tame tarpe ir Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikoje.  Manoma, kad latvių gydymas gali tęstis iki pat gruodžio. Tiek gali užtrukti naujo aparato Rygoje pirkimas.
Už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai  sumokės Latvijos sveikatos fondas, tad pacientėms už gydymą mokėti nereikia.
Brachiterapija yra neatsiejama spindulinio gydymo dalis prie tam tikrų lokalizacijų onkologinių susirgimų ir yra būtina, taikant pilną spindulinį gydymą ir norint gauti maksimalius rezultatus. Brachiterapijos paslaugos  Onkologijos klinikos pacientams yra teikiamos nuo Radioterapijos skyriaus įkūrimo. 
Šiuo metu dirbama su moderniu brachiterapijos aparatu. Pasak gydytojo radioterapeuto, brachiterapija tai spindulinis gydymas, kai radioaktyvus šaltinis įvedamas į patį naviką, ar šalia jo. Per trumpą laiką į naviką patenka atitinkama dozė spindulių, kuri parenkama priklausomai nuo lokalizacijos ir remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis. Brachiterapija svarbi tuo, kad galima realizuoti didesnę dozę į naviką, bet tuo pačiu labiau apsaugant šalia esančius sveikus organus. O tai nulemia didesnį pacientų išgyvenamumą, mažesnę tikimybę, kad atsinaujins vėžys.