copyright

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Ligoninės slaugytojos – inovatyvaus insulto gydymo protokolo pradininkės

Data

2020 09 02

Įvertinimas
0
DSC04557.JPG
Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriaus slaugytojos (iš dešinės) Lina Butkienė, Monika Džiugytė, Kristina Navickytė, Arimanta Mikėnienė, Raima Motiejūnienė ir vyriausioji slaugytoja Asta Liaudanskienė, vadovaujamos gydytojos neurologės Erikos Galvanauskaitės (antra iš kairės), drauge su kitomis skyriaus slaugytomis, pirmos šalyje ėmė taikyti inovatyvų insulto gydymo protokolą. (Zitos KATKIENĖS nuotr.)

Zita KATKIENĖ
Respublikinės Šiaulių ligoninės
viešųjų ryšių specialistė
www.siauliuligonine.lt
Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriaus slaugytojos nuo liepos 1-osios dienos pirmosios šalyje insulto ištiktų pacientų stebėjimui ir gydymui taiko karščiavimo, glikemijos, rijimo protokolą. Gydytoja neurologė Erika Galvanauskaitė dar pavasarį dalyvavo Australų medikų sudaryto protokolo mokymuose ir šio darbo išmokė visas 23 skyriuje dirbančias slaugytojas. 
Svarbi informacija registruojama
Gydytoja E. Galvanauskaitė sako, kad panašūs protokolai taikomi ir kitose ligoninėse, kur gydomi insulto ištikti ligoniai. „Mes taikome QASC ir Angels iniciatyvos sukurtą ir patvirtintą protokolą, kurį mūsų ligoninė taiko kol kas vienintelė“, - sako medikė. 
Šį inovatyvų iš trijų dalių susidedantį protokolą slaugytojos vykdo  72 valandas nuo insulto ištikto paciento hospitalizavimo skyriuje. Tris paras slaugytojos registruoja svarbią  informaciją apie paciento būklę. Jos kas šešias valandas stebi ir fiksuoja paciento temperatūrą. Užregistravusi karščiavimą ar per mažą temperatūrą, pati medikė priima sprendimą, kaip normalizuoti temperatūrą arba informuoja medicinos personalą. 
Tuo pat metu slaugytojos stebi ir paciento gliukozės kiekį kraujyje. Keturis kartus per dieną tam pačiam pacientui tiriama kapiliarinė glikemija, kuri koreguojama insulinu. Tam pačiam pacientui tris paras vykdomas ir rijimo protokolas. Tam pildomas specialus klausimynas ir vertinamos paciento būklės. Esant rijimo sutrikimui slaugytoja gali skirti bado dietą arba nukreipti pacientą kalbos specialistui. 
Pasak gydytojos neurologės Erikos Galvanauskaitės, šis protokolas skirtas per pirmąsias 72 valandas įvertinti insulto ištikto paciento būklę ir pašalinti rizikas, kurios ne tik blogina paciento išeitis, bet ir didina mirties tikimybę. Neurologijos skyriaus slaugytojos pačios stebi, koreguoja būkles, savarankiškai priima sprendimus. Jauna gydytoja didžiuojasi slaugytojų atsakomybe, pasiaukojamu darbu, kurio krūvis dėl šio protokolo tikrai padidėjo. 
Išvengiama pavojingų būklių
Pirmieji šį protokolą sudarė Australijos medikai, kurie atliko tyrimą ir nustatė, kad apie pusė insulto ištiktų pacientų karščiuoja, o pakilusi temperatūra net kas antram pacientui reiškia mirtį. Gydytoja neurologė E. Galvanauskaitė sako, kad šis protokolas tam ir skirtas, kad medikai tas būkles pamatytų kuo greičiau ir galėtų jas koreguoti. Tai sergančiajam padidina tikimybę ne tik išgyventi, bet ir tolesnį gyvenimą gyventi be itin sunkių pasekmių. 
Tyrimais atskleista, kad, panaikinus protokole nurodytas rizikas, beveik 16 procentų sumažėja mirčių ir neįgalumo atvejų. Džiugina ir tai, kad, gerėjant paciento būklei, sutrumpėja ligoninėje praleidžiamas laikas.
Karščiavimo, glikemijos, rijimo protokolas per beveik du mėnesius buvo taikomas apie 80 procentų Neurologijos skyriaus pacientų. Gydytoja neurologė E. Galvanauskaitė teigia, jog spalio mėnesį bus atliekamas šio protokolo rezultatų įvertinimas, kuris padės įsitikinti protokolo efektyvumu bei nauda Neurologijos skyriaus pacientams, užkluptiems klastingos ligos – galvos smegenų insulto.