BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Įveikę pandemijos iššūkius nefrologai-toksikologai imasi naujovių

Data

2021 06 03

Įvertinimas
0
DSC04967.JPG
Nefrologijos-toksikologijos skyriaus gydytojai Artūras Usevičius (iš kairės), Elena Končienė, Laima Griciūtė, Ilona Šimaitytė, Donatas Tamošaitis, Silvija Sagatienė, vadovaujami nefrologo Algirdo Tamošaičio, įveikė COVID-19 išbandymus ir grįžo į skyrių. (Zitos Katkienės nuotr.)

 

Respublikinės Šiaulių ligoninės Nefrologijos-toksikologijos skyriaus medikai, kaip ir visi ligoninės gydytojai, slaugytojos ir jų padėjėjos, gydę ir dar tebegydantys sergančiuosius COVID-19, pripažįsta, kad jaučiasi išlaikę gyvenimiškos ir profesinės patirties egzaminą. Anksčiau, kol nebuvo koronaviruso sukeltos pandemijos, medikai net neįsivaizdavo, kad jų kasdienybe galėtų tapti širdį draskančios pacientų mirtys, sunkiai sergantys kolegos. Tokių sudėtingų, sunkių ir taip greitai praskriejusių metų skyriaus darbuotojai net neįsivaizdavo.  Skyriaus vedėjas Algirdas Tamošaitis dėkingas kolegoms, nepalūžusiems sunkioje kovoje su klastinga infekcija ne tik gydant sergančiuosius, bet ir patiems atgulus į ligos patalą, nes užkrato pavyko išvengti nedaugeliui.  Dabar kolektyvas imasi naujų planų. 
Pacientų būklė sunkėjo
Nors pirmoji COVID-19 banga Nefrologijos-toksikologijos skyriaus darbo nepalietė, klastingos ligos atėjimu jau niekas neabejojo. Skyriaus vedėjas Algirdas Tamošaitis sako, kad tiek daug sergančiųjų sunkios būklės inkstų patologija iki tol nebuvo. Taip nutiko dėl to, kad buvo sustabdyta planinė pagalba, tad sergantiems lėtinėmis ligomis nebebuvo galimybės pakankamai pagalbai. Ir patys žmonės dėl koronaviruso  vengė medicinos įstaigų.
Ypač tai pasijuto praėjusią vasarą, kai pirmoji COVID-19 banga atslūgo ir žmonės atsikvėpė lengviau ir dažniau kreipėsi į medikus. A. Tamošaitis prisimena padidėjusį srautą ligonių, kurių inkstų ligos peraugo į lėtines formas. Naktį atveždavo ligonių, kuriems diagnozuojamas inkstų nepakankamumas, dėl per didelio kalio kiekio reikia skubiai dializuoti. Daugėjo ir ligonių, kurie kreipiasi pablogėjus inkstų lėtinei funkcijai.
„Anksčiau lėtiniai ligoniai būdavo nuolat stebimi, konsultuojami kas mėnesį, gaudavo reikiamą gydymą. Ir staiga liko be pakankamos pagalbos. Rudeniop situacija dar labiau blogėjo. Atvykdavo ir tokių, kurie pusę metų pas gydytoją nefrologą nebuvę“, - sako skyriaus vadovas.
Teko net keisti darbo režimą - gydytojai, atsakingi už dializes, už skubią pagalbą budėdavo namie, kad prireikus ir naktį skubiai atvyktų į ligoninę.  
Po vasaros – covidinis skyrius
Rudeniop, kai sergančiųjų COVID-19 infekcija pradėjo daugėti, buvo galvojama Nefrologijos-toksikologijos skyriuje dirbti diferenciniu būdu. Taip jau dirbo Gastroenterologijos-endokrinologijos skyriaus medikai, vėliau - Vidaus ligų skyrius. Į šiuos skyrius būdavo guldomi karščiuojantys ligoniai, esant neaiškiai diagnozei. Į palatą ligoniai būdavo guldomi po vieną, medikai pas juos užeidavo tik dėvėdami visas ketvirto lygio apsaugos priemones, naudojo dezinfekcijos priemones.
Ligoniai į skyrių buvo guldomi, laikantis atstumo – trivietėje palatoje vidurinė lova paliekama tuščia. Kas trys dienos testuojami, ypač karščiuojantys, viduriuojantys.  „Ilgai laikėmės, kol palūžom“, - prisimena A. Tamošaitis.
 Lapkričio pradžioje daugelis skyriuje gydomų ligonių susirgo COVID-19 infekcija ir visas skyrius tapo Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus dalimi. Sergantieji inkstų ligomis, bet išvengę koronaviruso, buvo gydomi visuose kituose terapinio profilio skyriuose. Sunkesnės būklės, kurie gydomi dėl inkstų nepakankamumo, ūmaus inkstų uždegimo, nefrito ir taikoma dializė, patekdavo į kitus skyrius. Juos gydė įvairių specialybių gydytojai, konsultuojami nefrologų.
Ant persitempimo ribos
Per dvi pirmas savaites, gydant covidinius ligonius, klastingu virusu užsikrėtė beveik visi skyriaus darbuotojai. Juos pakeitė kitų skyrių gydytojai: neurologai, kardiologai, otorinolaringologai bei kiti vidaus ligų specialistai – medikų vadinami „desantu“. Medikai dėkingi ligoninės administracijai, už pagalbą, organizuojant slaugytojų ir kito personalo darbą.
Nepamirštamas lapkričio 27-osios vakaras, kai buvo uždarytas Chirurgijos skyrius. Visi sergantieji COVID-19 atvežti į  Nefrologijos-toksikologijos skyrių ir Ausų, nosies, gerklės ligų skyrių, kur buvo įkurtas bendras Infekcinių ligų skyriaus padalinys.
Nefrologai ir toksikologai, kurie nesirgo, ėjo dirbti į „karščiavimo“ kliniką, įsikūrusią Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikoje, kur dar didesnis pavojus užsikrėsti. Pavojingiausioje zonoje dirbo gydytojai Donatas Tamošaitis, Eglė Gaupšienė, Silvija Sagatienė, toksikologės  Laima Griciūtė, Evelina Podylienienė. Įveikę COVID-19 nefrologai bei toksikologai taip pat persikvalifikavo dirbti infektologais, kaip ir dauguma ligoninės gydytojų, kurie pakaitomis ėmė gydyti sergančiuosius COVID-19.
Sergančiuosius inkstų ligomis ir gydomus kituose skyriuose nefrologai konsultavo nuotoliniu būdu. A. Tamošaičiui ir kitiems kolegoms tekdavo konsultuoti ir reanimacijose gydomus inkstų ligomis bei COVID-19 sergančius ligonius.
Situacija atrodė beviltiška, ligoninėje parengta 150 lovų covidiniams ligoniams, iš kurių tik kelios dešimtys buvo laisvos. Grėsė situacija, kai nebus kur guldyti ligonių. Administracija priėmė teisingą sprendimą – perduoti ligonių gydymą apskrities gydymo įstaigoms, ir į Šiaulius nebebūdavo vežami lengvesnės būklės ligoniai iš Mažeikių, Pakruojo, Akmenės, Joniškio, Radviliškio, Plungės, Kelmės. Srautas labai sumažėjo.
„ Mes buvome ant perdegimo ribos, nebenorėtume, kad tai vėl grįžtų“, - sako gydytojas A. Tamošaitis ir pastebi, kad toks darbas labiau  užgrūdino, praplėtė patirties bagažą.  Per visą 40 metų gydytojo praktiką neteko taip dažnai susidurti su mirtimi, ir susitaikyti, kad nieko negali padaryti. Tai, žinoma, neprilygo reanimatologų bei infektologų patirtiems iššūkiams. 

Dirbusiems hemodializės poskyryje teko dirbti už užrakintų durų, bet pavyko išvengti COVID-19 ligos užkrato. (Zitos Katkienės nuotr.) 

Suartėjo visa ligoninė
Ypač buvo svarbu išsaugoti hemodializių padalinį, be kurio neišgyventų daugelis ligonių. Planiniai ligoniai, kuriems reikia hemodializių, lapkričio pradžioje  buvo išvežti į privačius hemodializės centrus. Ligoninės hemodializių padalinyje buvo dializuojami tie, kuriems būtina skubi pagalba. Palata buvo skirta ir dializuojamiems ligoniams, sergantiems COVID-19.
Hemodializių padalinyje dirbti liko gydytojai nefrologai Elena Končienė ir Algirdas Tamošaitis bei slaugytojos.
„Mes užsirakinome už stiklinių durų ir drauge su ligoniais išvengėme viruso“, - prisimena A. Tamošaitis.  
Ligoninės hemodializių padalinyje buvo dializuojami tie, kuriems būtina skubi pagalba. Palata buvo skirta ir dializuojamiems ligoniams, sergantiems COVID-19. Į kairę buvo guldomi covidiniai, į dešinę – sergantieji kitomis ligomis. Buvo laikomasi ypač griežtų reikalavimų: medikai nuolat purškėsi dezinfekciniu skysčiu, peroksido garais garindavo patalpas. Taip dirbti teko tris mėnesius.
Į hemodializę tik kovidiniai, arba nekovidiniai, dializuojami terminalinėje stadijoje, o kiti – diferenciniai. Buvo gydomų ir dėl vidinio kraujavimo, ir pneumonijos, plaučių arterijų embolijos. LOR gydytojai apgailestavo, kad dirbdami terapeutais primiršo operuoti.
„Mes esame medicinos gydytojai, tad pasirengę dirbti viską: ir terapiją, ir chirurgiją ir tame nėra jokių stebuklų. O COVID-19 gydymas, kol nereikia reanimatologų pagalbos, nėra sudėtingas: skiriami antibiotikai, kraują skystinantys ir kiti medikamentai, esant poreikiui taikoma deguonies terapija, neaiškiu atveju visada konsultuoja infekcinių ligų gydytojai“, - sako A. Tamošaitis.
Tuo sunkiu metu visi dirbo kolegiškai, surėmę pečius, tad suartėjo visa ligoninė ir atėjo supratimas, kad visi verda viename katile. Dauguma akiratį praplėtė, džiaugėsi, kiek daug apie inkstų ligas sužinojo.

 

Nefrologijos-toksikologijos skyriaus kolektyvas, atslūgus antrajai covido bangai, grįžo į savo skyrių ir, sukaupę daugiau profesinės ir gyvenimiškos patirties, imasi įgyvendinti naujoves.  (Zitos Katkienės nuotr.)


Grįžimas į savo skyrių
Šių metų pradžioje, kai sergančiųjų COVID-19 ėmė mažėti, nauji pacientai nebebuvo guldomi į Nefrologijos-toksikologijos skyrių. Gydytojai į savo skyrių grįžo pavargę, o pacientai - labai sunkios būklės. Vieni aiškino, kad šeimos gydytojai neduoda siuntimų, kiti patys dėl baimės užsikrėsti koronavirusu vengdavo kreiptis į medikus.
Kai skyriuje buvo gydomi covidiniai ligoniai, neveikė dieninis stacionaras, plazmafarezės buvo atliekamos tik skubiais atvejais, tik reanimacijoje gulinčiam inkstų liga sergančiam ir  dėl COVID-19 gydomam ligoniui. O kai visai šios paslaugos buvo sustabdytos, keletą ligonių teko vežti ir į Kauną.
Ilgai paslaugų stabdymas netruko – nuspręsta nuolat testuoti pacientus ir teikti visas paslaugas.
Kai reanimacijoje dėl COVID-19 gydomi sergantieji inkstų ligomis, kuriems prireikia dirbtinės plaučių ventiliacijos, tikimybė išgyventi žymiai sumažėja. O jei inkstai atsisako dirbti, reikia dializės.  Pasak nefrologo, sergant covidu penktadaliui gali būti pažeisti inkstai, kaip ir smegenys, tai labai sunkina būklę. Bet dažniausia mirties priežastis  lieka covidas, dėl kurio išsivysto kvėpavimo nepakankamumas, o inkstai – sunki gretutinė patologija, kuri taip pat blogina išeitis.
Dabar skyriuje – vien sergantieji inkstų ligomis, teikiamos visos paslaugos, Konsultacijų skyriuje konsultuojami ambulatoriniai ligoniai.
Stiprins ambulatorinę grandį
Nuo vasario mėnesio pradėjo dirbti konsultantai nefrologai. Skyriaus vadovas sako, kad būtina
stiprinti ambulatorinę grandį. Taip būtų įgyvendinta ir ligoninės pasirinkta pozicija: mažinti hospitalizacijų, komplikacijų skaičius, stebėti sergančius lėtinėmis ligomis. Pasinaudodami esama modernia medicinos įranga, gali laiku tirti ir diagnozuoti, stebėti ligos dinamiką.
Reiktų daugiau dieninio stacionaro paslaugų: dažnai pakanka sulašinti skysčius - kalį, geležį, imunosupresinius vaistus, ypač esant pavojingoms inkstų ligoms. Teikiant specializuotą pagalbą, atsilaisvintų vietų stacionare.
Tikimasi plėsti hemodializes rūšis. „Turime ultrašvarų vandenį, be jokių mikrobų ir toksinų, galime įvesti didžiulius kiekius ir juo plauti organizmą, tai realios galimybės dar kokybiškiau atlikti dializę“, - sako skyriaus vadovas.
Respublikinė Šiaulių ligoninė yra didžiulė regioninė ligoninė, į kurią atvyksta sudėtingos būklės ligoniai. Jiems reikalingos sudėtingos paslaugos: reikia ir „sausą“ svorį nustatyti, ir problemas su fistulėmis, kateteriais išspręsti, ir tam yra sąlygos, nes stiprėja angiochirurgija. Nefrologas Donatas Tamošaitis pats įveda ilgalaikius kateterius hemodializėms atlikti, nebereikia ligonių siųsti į didžiuosius centrus. Pats atlieka ir inkstų biopsijas.
Siekiama tobulinti ir plazmafarezes, įsigyti nepertraukiamos-filtracijos procedūrai atlikti aparatą. Dešimtmetį puoselėjamą svajonę viliamasi įgyvendinti. To reikia ne tik nefrologams, bet ir  reumatologams, neurologams ir vidaus ligų specialistams.
 „Čia niekada nebuvo vien terapija, netiriame tik endoskopu, negydome tik tabletėmis. Tai inkstus tenka  plauti, tai sausą svorį matuoti, galime ir kraujagysles ištirti, deriname su invazyviniais kardiologais, kai reikia pašalinti trombą ir atstatyti fistulę, atliekame ir angiografiją“, - teigia A. Tamošaitis.
Peritoninė dializė - būtinybė
Nefrologai puoselėja dar vieną planą - įkurti peritoninės dializės centrą. Tai jau būtų įgyvendinta, bet pasaulinė pandemija sustabdė darbus. Šis pakaitinės inkstų terapijos būdas reikalingas pacientams, kuriems nebetinka įprasta hemodializė.  Peritoninė dializė taikoma, kai dėl širdies problemų ar dėl žemo kraujospūdžio žmogus neatlaiko hemodializės, kai negalima transplantuoti inksto.
Tai būtų dar vienas pasirinkimas ir dar viena galimybė, sergantiems inkstų nepakankamumu, valyti kraują neišvažiuojant net iš namų.
Sumanymui įgyvendinti  reikalingos mokymo patalpos, kur būtų visos reikalingos mokymo priemonės. Skyriaus slaugytojos tam darbui jau yra pasirengusios, chirurgai taip pat išklausę kursus. Šis metodas tiktų sąmoningiems žmonėms, kurie negali toleruoti  dializės dėl širdies problemų.  Pacientui reikia išmokti laikytis antiseptikos taisyklių, kaip pasiruošti vietą peritoninei dializei, kaip pasisverti tirpalus, žinoti jų kiekius, rūšis, koncentracijas.
Pacientus, atliekančius peritoninę dializę, galima stebėti ir konsultuoti, naudojant telemedicinos programas. Peritoninės dializės įdiegimas būtų ne tik prestižas ligoninei, bet, svarbiausia, būtų pagalba Šiaurės Lietuvos žmonėms.
„Plėtojant specializuotą nefrologijos pagalbą ligoninėje, pacientams nebereikia vykti į kitus centrus.  Dar planuojame plėtoti inkstinės kraujagyslės susiaurėjimo nustatymą echoskopu bei angiografijos  tyrimu, įtariant inkstinės kilmės hipertenziją“, - sako skyriaus vadovas.
Naujovei jau pasirengę penki skyriaus gydytojai. Donatas Tamošaitis ir Evelina Podylinienė echoskopuoja klinikinės fiziologijos srityje, Artūras Usevičius, Algirdas Tamošaitis ir Eglė Gaupšienė Konsultacijų skyriuje atlieka echoskopijas. Tai – tretinio lygio paslauga. 
Nefrologijos paslapčių mokomi ir rezidentai. Pasak A. Tamošaičio, atvyksta daug rezidentų, norinčių būti nefrologais. Būsimiesiems medikams patinka, kad, gydant inkstų ligas, tenka gydyti ligonius dėl daugelio įvairių ligų, kurios dažnai būna susijusios su inkstų patologija. Tad gydytojui tenka žinoti ne tik inkstų patologiją, bet ir daug kitų organų ligų. Akivaizdu, kad tai patinka skyriaus vadovui ir visai jo vadovaujamai komandai. 

 

Zita Katkienė,
Respublikinės Šiaulių ligoninės
viešųjų ryšių specialistė
www.siauliuligonine.lt