copyright

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Coronavirusu paženklintą vasarą traumų nesumažėjo

Data

2020 08 28

Įvertinimas
0
DSC04531.JPG
Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos traumatologijos centro vadovo pareigas laikinai einantis gydytojas ortopedas traumatologas Alfonsas Šapalas pastebėjo, kad daugumos vasarą įvykusių traumų galima buvo išvengti. Zitos KATKIENĖS nuotr.

Zita KATKIENĖ
Respublikinės Šiaulių ligoninės 
viešųjų ryšių specialistė
www.siauliuligonine.lt
Į Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos –traumatologijos centrą šiltuoju metų laiku traumuotų žmonių srautas didėja. Tik šiais metais jį pakoregavo dėl coronaviruso paskelbtas karantinas, kurio metu dėl sumažėjusios žmonių veiklos, kelionių ir darbų, pastebimai sumažėjo ir traumų. Spaudos konferencijoje vasaros traumas apžvelgdamas Ortopedijos-traumatologijos centro vadovo pareigas laikinai einantis gydytojas ortopedas traumatologas Alfonsas Šapalas pastebėjo, kad vasarą, pasibaigus karantinui, žmonės neišvengė ir kaulų lūžių, ir sudėtingų stuburo traumų, neretai žmogų pasodinančių ir į neįgaliojo vežimėlį. 
Karantino metu traumų buvo mažiau 
Praėję pavasario ir vasaros mėnesiai, pažymėti coronaviruso ženklu, pakoregavo traumas patyrusių žmonių skaičių. Galima pasidžiaugti, nes ypač karantino, paskelbto šalyje pavasario mėnesiais, traumų buvo pastebimai mažiau. Pasak gydytojo A. Šapalo, COVID-19 ligai traukiantis ir gyvenimui suaktyvėjus, traumų kreivė šoktelėjo į viršų ir pasiekė praėjusių metų lygį ir net pralenkė. 
Pagrindinės ir labiausiai jaudinančios traumos – rankų ar kojų kaulų lūžimai. Dažniausiai pasitaikančios traumos: žaizdos, sumušimai, nubrozdinimai – paviršinės, ilgalaikių pasekmių nesukeliančios traumos. Ypač jos aktualios keliautojams, tad patariama vaistinėlėse visada turėti  dezinfekcinio skysčio, pleistrų, kitų skubiosios medicinos pagalbos priemonių,  kad iš pažiūros nedideli sužalojimai nesukeltų rimtų komplikacijų. 
Elekriniai paspirtukai tampa nelaime
Vasarą, kai daugėja sporto, aktyvios veiklos gamtoje, daugėja ir traumų.  Šią vasarą daug dažniau į gydymo įstaigą pateko pacientų, susižalojusių besivažinėjant elektriniais paspirtukais.   
Dažniausiai paspirtukininkai susilaužo galūnes, patiria galvos traumas, odos nubrozdinimus. Tokių traumų vasarą buvo kiekvieną savaitę. 
Medikas sako, jog dažniausiai traumos įvyksta dėl to, kad  neteisingai šiomis priemonėmis naudojamasi, tad šių, kaip ir daugelio kitų vasarą įvykusių traumų, buvo galima išvengti.
„Matome, kai šaligatviu vienu paspirtuku paauglys veža mažametį vaiką, abu be šalmų, be apsaugos priemonių. Būtina ant kelių ir alkūnių naudoti apsaugas, šalmus, kuriuos jau įprato naudoti jaunimas, važinėjantis riedlentėmis. Vaikų skaičiai visada didesni, tačiau įstatymai dar nereguliuoja važiavimo paspirtukais tvarkos bei važiuojančiųjų amžiaus. Labai blogai, kad paspirtukais važinėjama tarp žmonių. Ypač tai pastebima kurortiniuose miestuose“, - sako ortopedas traumatologas A. Šapalas.  
Susižaloja ir pramogaudami, ir dirbdami
Viena iš sudėtingesnių vasaros traumų – nugaros stuburo trauma. Dažniausiai ši trauma įvyksta sportuojant, ypač šokinėjant ant batutų. Suaugusieji dažnai susižaloja, peršokinėdami nuo vieno batuto ant kito. 
Antra stuburo traumų priežastis – šuoliai į vandenį.  Šią vasarą jaunas vyras, šokdamas į vandenį ant galvos, patyrė  stuburo traumą, kurios metu pakenkti ir stuburo smegenys. Pacientas buvo pervežtas  į tretinio lygio ligoninę tolimesniam gydymui, tačiau dar niekas nepagydė sužalotų nugaros smegenų. Tokią traumą patyrusiam žmogui gresia neįgalumas.  
Pavojų neišvengia ir patyrusieji sunkius galvos smegenų sužalojimus, kurie ištinka ir nardytojus, ir dviratininkus, kurie taip pat kaip ir paspirtukininkai važinėjantys be šalmų. 
Nelaimių prie vandens telkinių nestinga. Į ligoninę atvežami ir skendę žmonės. Kiti, laisvalaikį leidę paplūdimyje, persikaitina saulėje, nudega saulėje odą. 
Vasarą dažniau susižaloja ir dirbdami soduose, daržuose. Ypač dirbant su technika. Žolės pjovimas žolepjove neretai baigiasi sunkia trauma. Valant neišjungtą žolepjovę nukenčia kojų ir rankų pirštai. Kas savaitę susižalojama ir dirbant elektriniais pjūklais. Susižalojusius galūnes tenka siųsti ir į centrus, kur dirba mikrochirurgai, ir pirštai prisiuvami.
Vasarą  į ligoninę atveda ne tik traumos, bet ir šiltajam metų periodui būdingos ligos. Praėjusi vasara buvo labai karšta, tad buvo labai svarbus skysčių balanso reguliavimas, kas vyresnio amžiaus žmonėms sukelia širdies veiklos problemas. Į ligoninę atvykstama dėl širdies ritmo sutrikimo, kraujagyslių problemų.  
Aktualūs vasarą ir apsinuodijimai. Karštą dieną, ypač piknikaujant,  sunkiau išlaikyti šviežų maistą ir apsinuodijama. Alkoholis taip pat neretai tampa rimto sveikatos sutrikimo priežastimi: juo ne tik apsinuodijama, bet, padauginus alkoholio, dažniau ir susižalojama.