copyright

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Ligoninės medikai

A B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V Z Ž

ABALIKŠTA VINCAS

Gimė 1949 01 22 Ignalinos r. Saksoniškės kaime. Vincas Abalikšta buvo vienas geriausių Dūkšto vidurinės mokyklos mokinių. 1973 m. baigęs Kauno medicinos institutą, internatūrą atliko Šiaulių ligoninėje. Čia dirba jau 40 metų. Teko dirbti visuose chirurgijos profilio skyriuose, poliklinikoje, specializuotis geriausiose Rusijos ir Lietuvos klinikose, iš kur parsiveždavo naujų idėjų ir metodikų: lazerinę techniką, choledochoskopiją ir kitus endoskopijos tyrimus, o nuo 1996 m. jam teko įdiegti pažangiausią mažai invazinę videolaparoskopijos operacijų techniką. Pavesta organizuoti 1993 m. įsteigto II Chirurgijos skyriaus darbą, kuriam iki šiol vadovauja. Teko dirbti ligoninės vyriausiuoju chirurgu, Šiaulių krašto Chirurgų mokslinės draugijos pirmininku. V. Abalikštai už ilgametį kūrybingą ir vaisingą darbą 2012 m. suteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas ir įteiktas nusipelniusio Lietuvos gydytojo Garbės ženklas. 2018 m. V. Abalikštai Įteiktas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius.  

AMITINA EMILIJA

Gimė 1924 m. lapkričio 19 d. Mirė 2003 m. kovo 8 d. Šiauliuose. Gydytoja dermatovenerologė, medicinos mokslų daktarė (1971). 1947 m. baigusi Charkovo (Ukraina) medicinos institutą, atvyko dirbti į Šiaulius. 1947-1996 m. dirbo gydytoja Respublikinės Šiaulių ligoninės Odos ir veneros ligų ligoninėje. Buvo aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja dermatovenerologė. Kėlė kvalifikaciją Peterburgo ir Maskvos gydytojų tobulinimosi institutuose. Apdovanota medaliu „Už šaunų darbą“.

ANDRULIS ALFONSAS

Gimė 1946 m. sausio 20 d. Liupšiuose (Kelmės raj.). Gydytojas kardiologas. 1966 m. baigė Vaiguvos (Kelmės raj.) vidurinę mokyklą. 1966-1972 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1973-1978 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės poliklinikos kardioreumatologas, 1978-1991 kardiologas. Nuo 1991 m. vadovavo savo įkurtam Respublikinės Šiaulių ligoninės II kardiologijos skyriui. Aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytojas kardiologas. Pirmasis profesionalus Šiaulių miesto kardiologas, doplerinės echokardioskopijos Šiauliuose pradininkas. Šiuo metu verčiasi privačia gydytojo kardiologo praktika. 1981-1994 m. Šiaulių krašto kardiologų draugijos pirmininkas. Europos kardiologų draugijos, Tarptautinės kardiologų draugijos ir federacijos narys.

ANDRUŠKEVIČIUS PRANAS

Gimė 1950 m. liepos 1 d. Laukuvoje (Šilalės raj.). Gydytojas chirurgas, politikos ir visuomenės veikėjas. 1968 m. baigė Laukuvos vidurinę mokyklą. 1968-1974 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1995-1996 m. mokėsi Danijos ligoninių instituto Visuomenės mokslų administravimo mokyklos politinių mokslų fakultete. 1974-1975 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas internas, 1975-1994 m. Šiaulių rajono centrinės ligoninės chirurgas, 1995-1998 m. Šiaulių rajono savivaldybės gydytojas, nuo 1998 m. Šiaulių miesto Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) veikėjas (1988-1993), LPS pirmojo suvažiavimo delegatas (1988).Vyčio paminklo atstatymo Kuršėnuose (Šiaulių raj.) iniciatorius (1989). Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narys (1995-1997 m. ir nuo 2011 m.)

 

B Į pradžią

BAUBLYS ALGIMANTAS STANISLOVAS

Gimė 1944 m. lapkričio 18 d. Kulbiuose (Panevėžio raj.). Gydytojas infektologas, pedagogas. 1962 m. baigė Miežiškių (Panevėžio raj.) vidurinę mokyklą. 1966-1972 m. studijavo Kauno medicinos institute. Nuo 1973 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas. 1973-1975 m. Šiaulių medicinos mokyklos dėstytojas, 1975-1980 m. direktoriaus pavaduotojas, 1981-2001 m. direktorius, nuo 2002 m. Šiaulių kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto dekanas. 2018 m. nutraukė darbo sutartį su Ligonine. 

Liuda Grazina BekerieneBEKERIENĖ LIUDA GRAŽINA

Gimė 1949 m. spalio 16 d. Gydytoja pediatrė. 1966 m. baigė Kauno 12-ąją vidurinę mokyklą. 1966-1972 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1972-1973 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja internė, 1973-1975 m. Akmenės centrinės ligoninės gydytoja, 1975-1988 m. Šiaulių poliklinikos apylinkės pediatrė, 1988-1990 m. Alžyro respublikos pediatrė, nuo 1991 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriaus vedėja. Išrinkta „Metų šiauliete“ (2009). 2018 m. L. G. Bekerienei suteiktas Nusipelniusios Lietuvos gydytojos vardas ir įteiktas Nusipelniusios Lietuvos gydytojos Garbės ženklass. 

Tonaras BekerisBEKERIS TONARAS

Gimė 1949 m. sausio 8 d. Šiauliuose. 1973 m. birželio 29 d. baigė Kauno medicinos instituto medicinos fakultetą, kur jam pripažinta gydytojo kvalifikacija. 1974 m. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje baigė vienų metų internatūrą chirurgijoje. Tonaras Bekeris Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pradėjo dirbti 1975 m. spalio 16 d. Urologijos skyriuje gydytoju urologu. 1992 m. gegužės 20 d. buvo atestuotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos gydytojų urologų atestavimo komisijos ir jam patvirtinta urologo aukščiausioji kvalifikacinė kategorija.
Nuo 1999 m. balandžio 26 d. Tonaras Bekeris paskirtas Urologijos skyriaus vedėjo pareigoms ir papildomu darbo krūviu gydytoju urologu litotripsijoms, kur dirba iki šiol. Tonaras Bekeris nuolat kelia savo kvalifikaciją ne tik Lietuvoje, bet dalyvauja įvairiose tarptautinėse urologų asociacijos konferencijose, Europos urologų draugijos kongresuose ir stažuotėse įvairiose pasaulio šalyse. 2016 metais medicinos darbuotojo dienos proga jam suteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės vardas ir įteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklas.

BERNOTAS ZENONAS

Gimė 1943 m. lapkričio 20 d. Žagarėje (Joniškio raj.). Mirė 2003 m. liepos 22 d. Šiauliuose. Gydytojas neurologas, literatas. Mokėsi Tauragės vidurinėje mokykloje, vėliau Kauno profesinėje technikos mokykloje, rengiančioje kino mechanikus. Dirbo Jurbarko, Tauragės rajonuose. 1966 m. pradėjo mokytis Tartu (Estija) valstybiniame universitete. Studijas tęsė Vilniaus valstybiniame universitete ir 1972 m. įgijo neuropatologo specialybę. 1972-1997 m. dirbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, 1997-2003 m. ir šios ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje. Eilėraščius rašė nuo jaunystės. Satyrinėje spaudoje pradėjo bendradarbiauti studijų metais. Epigramas, sentencijas, aforizmus, humoreskas publikavo kolektyviniuose leidiniuose, respublikinėje ir miesto periodikoje. Buvo tapęs žurnalo „Šluota“ laureatu.

BIELIAUSKAS HENRIKAS

Gimė 1927 m. Kaune. Mirė 2002 m. birželio 7 d. Šiauliuose. Gydytojas akušeris ginekologas. 1946-1952 m. studijavo Kauno universiteto Medicinos fakultete. 1953-1956 m. tarnavo sovietų armijoje, dirbo karo gydytoju Krasnovodske (Turkmėnija). 1955 m. dalyvavo čia vykusios maro epidemijos likvidavimo darbuose. 1957-2000 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Akušerijos ginekologijos klinikos bei Asmens sveikatos priežiūros centro gydytojas akušeris ginekologas, anesteziologas. Šešerius metus dirbo Respublikinės Šiaulių ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoju.

BIELIAUSKIENĖ JANINA

Gimė 1927 m. sausio 1 d. Kaune. Mirė 2004 m. sausio 16 d. Šiauliuose. Gydytoja pediatrė. Gimnaziją baigė Kaune. 1944-1950 m. studijavo Kauno universiteto Medicinos fakultete. Kurį laiką, su vyru gydytoju Henriku Bieliausku, dirbo gydytoja Turkmėnijoje. Grįžusi į Lietuvą, 1953-1955 m. buvo Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties gydytoja, 1956-1968 m. – Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja pediatrė, 1968-1982 m. šios ligoninės Kūdikių skyriaus vedėja, 1982-1999 m. – gydytoja pediatrė.

BURNEIKIENĖ VANDA

Gimė 1934 m. birželio 23 d. Kybartuose (Vilkaviškio raj.). Mirė 2012 m. balandžio 14 d. Šiauliuose. Gydytoja pediatrė, imunologė. 1953 m. baigė Pilviškių (Vilkaviškio raj.) vidurinę mokyklą. 1953-1959 m. studijavo Kauno medicinos institute. Baigusi mokslus dirbo Šiaulių ligoninės Centrinėje vaikų poliklinikoje, organizavo ikimokyklinių įstaigų bei mokyklų sveikatos priežiūrą, tuo pačiu dėstė higieną Šiaulių pedagoginiame institute. 1985-1999m. – Šiaulių centrinės vaikų poliklinikos pediatrė. Buvo aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja imunologė. Aktyviai bendradarbiavo miesto ir respublikos periodinėje spaudoje. Mirė 2012 m. 

BUTKUS EVALDAS

Gimė 1963 m. rugsėjo 12 d. Plungėje. Gydytojas otorinolaringologas (LOR). 1987 m. baigė Kauno medicinos institutą. 1987-1988 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės internas, 1987-1991 m. Pakruojo ligoninės gydytojas otorinolaringologas. Nuo 1989 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas otorinolaringologas, nuo 1994 m. ir privatus otorinolaringologas. Parengė ir skaitė per 50 mokslinių pranešimų LOR klausimais. Knygų „Rinosinusito, nosies polipozės ir alerginio rinito diagnostikos ir gydymo rekomendacijos“ (2006), „Gastroezofaginio refliukso ligos laringofaringinės formos diagnostika ir gydymas“ (2008). Europos rinologų draugijos narys, Šiaulių krašto otorinolaringologų mokslinės draugijos narys, nuo 1999 m. šios draugijos pirmininkas.
VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus gydytojas. 1987 metais baigė Kauno medicinos institutą ir atvyko dirbti į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Lietuvos otorinolaringologų draugijos valdybos narys, Šiaulių krašto otorinolaringologų draugijos pirmininkas, „Otolaringologijos aktualijų“ žurnalo redakcinės kolegijos narys, Europos kinologų sąjungos narys. Dalyvavo konferencijose Lietuvoje, Estijoje, Suomijoje, Europos otorinolaringologų kongrese Vienoje (Austrija), Prancūzijoje, Pasauliniame rinologų kongrese Monake, kongrese Indijoje, Tarptautiniame kongrese Italijoje. Moksliniai darbai publikuoti šalies ir užsienio medicinos leidiniuose.

 

D Į pradžią

DAGYS PETRAS

Gimė 1927 m. spalio 6 d. Šiauliuose. Mirė 2002 m. balandžio 27 d. ten pat. Gydytojas urologas. 1945 m. baigė Šiaulių Juliaus Janonio vidurinę mokyklą, 1950 m. – Kauno medicinos institutą. 1950-1952 m. dirbo Obelių (Rokiškio raj.) ligoninėje. Nuo 1952 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės chirurgas, vėliau – urologas. Buvo suteikta aukščiausia gydytojo urologo-seksologo kvalifikacinė kategorija. Priklausė Lietuvos urologų mokslinei draugijai.

DAMKUS MARTYNAS GINTAUTAS

Gimė 1945 m. rugpjūčio 8 d. Raseiniuose. Mirė 2011 m. rugsėjo 26 d. Šiauliuose. Gydytojas chirurgas, urologas. Baigė Raseinių vidurinę mokykla. Įstojo į Kauno politechnikos institutą, iš kur buvo paimtas į sovietų armiją. 1974 m. baigė Kauno medicinos institutą. 1974-1980 m. dirbo Šiaulių medicinos mokykloje, dėstė chirurgiją. Nuo 1980 m. dirbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Specializavosi onkourologijos srityje, vykdė Šiaulių krašto prostatos ligų prevencijos programą. Buvo aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytojas urologas. Priklausė Lietuvos urologų mokslinei draugijai, buvo Lietuvos gydytojų sąjungos narys. Mirė 2012 m.  

DAULENSKIENĖ JŪRA NIJOLĖ VIKTORIJA

Gimė 1933 m. balandžio 5 d. Kvietiškyje (Marijampolės raj.). Gydytoja pediatrė, pedagogė, medicinos mokslų daktarė (1973). Mokėsi Marijampolės gimnazijoje. 1957 m. baigė Kauno medicinos institutą ir pradėjo dirbti Respublikinės Šiaulių ligoninės vaikų ligų skyriuje. Nuo 1963 m. dėstė Šiaulių pedagoginiame institute, docentė (1975). Dėstytojaudama dirbo gydytoja neurologe Vaikų poliklinikoje, Kūdikių namuose, Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Rašė mokslinius straipsnius. Išleido keletą mokymo priemonių studentams: „Vaiko psichopatologija“ (1978), „Neurologija“ (1999), „Protinio atsilikimo klinika“ (2003) ir kt. Renka medžiagą Šiaulių medicinos istorijos klausimais, rašo eilėraščius. Moterų katalikių sąjungos narė, Šiaulių senjorų klubo narė. Šiaulių miesto garbės pilietė (2010). Mirė 2017 m. 

DAUKŠIENĖ LAIMUTĖ

Gimė 1942 m. kovo 5 d. Šiauliuose. Mokėsi J. Janonio vidurinėje mokykloje. 1968 m. baigė Kauno medicinos institutą ir įgijo gydytojo kvalifikaciją. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pradėjo dirbti nuo 1968 m. rugpjūčio 1 d. I vaikų skyriuje gydytojo pediatro pareigose. Nuo 1982 m. I vaikų ligų skyriuje dirbo gydytoja alergologe Nuo 1992 m. tapo Vaikų ligų klinikos Alergologijos reabilitacijos centro vedėja, ir vedėjos pareigose dirbo iki 2000 m. Alergijos žinias ji tobulino Kazanės, Kijevo, Maskvos gydytojų tobulinimosi institute. Teko gydytojai vykti į konferencijas Poznanėje, Lodzėje, Barselonoje, Berlyne, teko dalyvauti viešnagėje Stoholmo alergologijos klinikoje, kur plėtė akiratį alerginių ligų klinikos ir gydymo klausymais. Nuo 2000 m. tęsė darbą kaip gydytoja vaikų alergologė ir gydytoja vaikų pulmonologė Vaikų konsultacijų poliklinikoje ir Priėmimo intensyviosios terapijos skyriuje. Nuo 2010 m., įkūrus Moters ir vaiko kliniką, gydytoja Laimutė Daukšienė dirbo Moters ir vaiko klinikos Vaikų konsultacijų poliklinikoje bei Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriuje gydytojos vaikų pulmonologės pareigose. Nuo 2015 m. Laimutė Daukšienė dirba Vaikų konsultacijų poliklinikoje gydytoja alergologe ir klinikine imunologe, konsultuodama mažuosius pacientus. Gydytoja Laimutė Daukšienė 2017 m. balandžio 3 d nutraukia darbo sutartį. Laimutė Daukšienė dirbo ne tik tiesioginį gydytojos darbą, bet organizavo alergologinę pagalbą Šiaulių krašte, buvo viena Reabilitacijos skyriaus vaikams sergantiems alerginėmis ligomis įkūrėjų. Aktyviai dalyvavo vaikų, sergančių alerginėmis ligomis, jų šeimos narių, visuomenės, pedagogų, medikų mokyme alerginių ligų diagnostikos, gydymo ir profilaktikos klausimais. Už ilgametį darbą, profesionalumą, ypatingą atsidavimą savo profesijai ir nuoširdumą žmonių sveikatos labui rekomenduojame viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų konsultacijų poliklinikos gydytoją alergologę ir klinikinę imunologę Laimutę Daukšienę Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras bei Šiaulių meras paskatino padėkomis.

DEVĖNAS BENEDIKTAS

Gimė 1930 m. kovo 8 d. Šiauliuose. Mirė 2007 m. rugpjūčio 2 d. ten pat. Gydytojas chirurgas. 1947 m. baigė Šiaulių Juliaus Janonio gimnaziją. 1947-1953 m. studijavo Kauno medicinos institute. Baigęs studijas, pradėjo dirbti Respublikinėje Šiaulių ligoninėje chirurgu. 1968-1993 m. – Chirurgijos skyriaus vedėjas, 1996-1997 m. I chirurgijos skyriaus gydytojas, nuo 1997 m. iki mirties – Priėmimo skyriaus bendrosios chirurgijos gydytojas. Buvo Trečiojo amžiaus universiteto Sveikatos fakulteto dekanas.

DOMARKAS ALVYDAS

Gimė 1954 07 12 Plungės rajone Kulių kaime. Alvydas Domarkas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pradėjo dirbti 1978 m. rugpjūčio 1 d. gydytojo akušerio ginekologo pareigose. Nuo 1978 m. rugsėjo 1 d. Akušerijos ginekologijos klinikos Gimdyklos vedėjas. Nuo 1982 m. Moters ir vaiko klinikos Nėštumo patologijos skyriaus vedėjas ir tose pareigose dirba iki šiol. Moters ir vaiko klinikos Moterų konsultacijų poliklinikoje papildomu darbo krūviu dirba gydytojo akušerio ginekologo pareigose. Alvydas Domarkas gerbiamas kolegų. Už nuoširdumą, veiklumą, aukštą kompetenciją, dėmesingumą bei toleranciją gydytojui akušeriui ginekologui Alvydui Domarkui pareikštos generalinio direktoriaus padėkos. A. Domarkas nuo 1978 metų iki 1990 metų buvo LAGD Šiaulių krašto akušerių-ginekologų draugijos pirmininkas. 1919 metais jam suteiktas LAGN nario garbės vardas. 1919 metais A. Domarkui suteiktas Nusipelniusios Lietuvos gydytojo vardas ir įteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo Garbės ženklas.  

DOMINAUSKAITĖ VIDA

Gimė 1956 10 12, Krasnojarske, (Rusija). Vida Dominauskaitė nuo 1977 m. rugpjūčio 1 d. pradėjo dirbti Respublikinės Šiaulių ligoninės operacinėje medicinos seserimi. 1982 m. lapkričio 17 d. jai suteikta I operacinės medicinos sesers kvalifikacijos kategorija. Vida Dominauskaitė nuo 1984 m. balandžio 3 d. paskirta operacinės vyresniąja medicinos seserimi, papildomai dirba medicinos seserimi operacinėje. Nuo 1999 m. gruodžio 1 d. dirba Anesteziologijos- operacijų skyriuje vyresniąja slaugos administratore ir papildomai - operacinės slaugytojos pareigose. Vida Dominauskaitė darbe pasižymi profesine kompetencija, sąžiningumu, gebėjimu rūpintis kitais. Ji yra pelniusi tiek personalo ir ligoninės vadovybės autoritetą ir pasitikėjimą. 1919 metais jai suteiktas Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo vardas ir apdovanota Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės ženklu.  

DRUPIENĖ INGA

Psichologė, 2006 m. Vilniaus universitete baigė psichologijos magistratūrą. Dirba Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje Ankstyvosios reabilitacijos tarnyboje, konsultuoja nėščiąsias ir pagimdžiusias moteris bei jų šeimos narius. Lietuvos psichologų sąjungos, prenatalinės psichologijos ir medicinos asociacijos valdybos narė. Prenatalinės bei ankstyvosios raidos psichologijos žinias bei tėvystės psichologijos srityje tobulinosi Maskvoje.

 

F Į pradžią

FILIPAUSKIENĖ JUDITA

VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos Konsultacijų poliklinikos vedėja, gydytoja chemoterapeutė. 1993 m baigė Kauno medicinos akademiją. Dalyvavo tarptautinėse konferencijose, paskaitas skaitė šalies onkologų konferencijose. Mokslinių interesų sritis: onkologija.

 

F Į pradžią

GADEIKIS BRONIUS

Gimė 1926 m. vasario 24 d. Plungėje. Mirė 2005 m. kovo 18 d. Šiauliuose. Gydytojas chirurgas. 1947 m. baigė Plungės vidurinę mokyklą. 1947-1953 m. studijavo Kauno universiteto Medicinos fakultete. Baigęs mokslus paskirtas į Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos skyrių, kuriame dirbdamas tobulinosi vaikų ortopedijos- traumatologijos srityje. Nuo 1963 m. Šiaulių gimdymo namuose pirmasis pradėjo profilaktiškai tikrinti naujagimius, siekdamas išsiaiškinti įgimtas jų deformacijas. Suteikta aukščiausia ortopedo – traumatologo kvalifikacinė kategorija (1984). Paruošė per 30 pranešimų, kuriuos perskaitė Lietuvos chirurgų, ginekologų, mikropediatrų konferencijose, Šiaulių chirurgų draugijos posėdžiuose. Buvo Respublikinės ortopedų- traumatologų mokslinės draugijos, Šiaulių zonos chirurgų mokslinės draugijos ir Respublikinės vaikų chirurgijos draugijos narys. Šiaulių miesto garbės pilietis (2004).

GALSKIENĖ JANINA

Gimė 1931 m. sausio 1 d. Šiauliuose. Medicinos sesuo.1948 m. baigė Šiaulių vakarinę vidurinę mokyklą. 1948-1950 m. mokėsi Šiaulių medicinos mokykloje. 1950-1954 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos sesuo, 1954-1986 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų bei Vaikų poliklinikų medicinos sesuo, vyriausioji medicinos sesuo. Nuo 1986 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų poliklinikos medicinos sesuo. Buvo Poliklinikos medicinos seserų tarybos pirmininko pavaduotoja, moterų tarybos narė. Lietuvos nusipelniusi sveikatos apsaugos darbuotoja (1978).

GALUBAUSKIENĖ REGINA

VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja dietologė. 1971 metais baigė Kauno medicinos institutą ir atvyko dirbti į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Apie 20 m. dirbo Vidaus ligų skyriuje. Domėjosi kolagenozėmis - sistemine raudonąją vilklige, dermatomiozitu. Vadovaujant a.a. gydytojui Henrikui Surgailiui, vieni pirmųjų šalyje sergantiesiems šiomis ligomis taikė mažuosius supresantus. Gydytoja šia tema buvo parengusi pranešimą ir skaitė jį šalies konferencijose. Vėliau diagnozavo ir medicinos literatūroje aprašė Vernerio sindromu sergančiojo būklę. Iki šiol gydytoja rašo straipsnius, kurie publikuojami spaudoje. Mokslo darbai publikuoti Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojų ir Šiaulių universiteto dėstytojų periodiškai leidžiamoje mokslo darbų knygoje. Parašė 5 knygas, straipsniai publikuoti respublikos ir vietos spaudoje. Mokslinių interesų sritis: dietologija.

GARMUS MIKALOJUS

Gimė 1920 m. kovo 28 d. Mirė 2006 m. lapkričio 5 d. Šiauliuose. Gydytojas ftiziatras rentgenologas. 1935-1945 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete. Dar besimokydamas, dirbo Kauno Raudonojo Kryžiaus sanatorijos Chirurgijos skyriuje. Už sužeistų Lietuvos partizanų gydymą, 1946 m. nuteistas 10 metų kalėti. 1955 m. grįžo į Lietuvą ir įsidarbino Pakruojo rajono ligoninėje. 1958-2000 m. dirbo Šiaulių tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninėje. Ilgą laiką buvo šios ligoninės I terapijos skyriaus vedėjas. Apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento padėkos raštu (1999).

GATIJATULLIN LEONIDAS

Gimė 1975 m. vasario 22 d. Klaipėdoje. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos Chemoterapijos skyriaus gydytojas, chemoterapeutas. 1975 m. baigė Vilniaus universiteto medicinos studijų programą. 2001 m. baigė Vilniaus Universiteto chemoterapinės onkologijos rezidentūros studijas. Dalyvavo stažuotėse Didžiojoje Britanijoje, Austrijoje, Lenkijoje. Mokslinius darbus skaitė šalies onkologų konferencijose.

AlgirdasGauronskisGAURONSKIS ALGIRDAS

Gimė 1953 m. rugsėjo 23 d. Papilėje (Akmenės raj.). Gydytojas pulmonologas, radiologas. 1971 m. baigė Papilės vidurinę mokyklą. 1971-1977 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1978-1982 m. Mažeikių centrinės ligoninės gydytojas, nuo 1982 m. Šiaulių Respublikinės ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos Rentgenologijos skyriaus vedėjas. Šiuo metu – Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos direktorius. Suteikta aukščiausia gydytojo pulmonologo kvalifikacinė kategorija. Lietuvos gydytojų sąjungos narys.

GEDGAUDAS ALEKSANDRAS

Gimė 1930 m. sausio 10 d. Šiauliuose. Gydytojas chirurgas, onkologas radioterapeutas. 1949 m. baigė Šiaulių Juliaus Janonio gimnaziją. 1949-1955 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1955-1957 m. Linkuvos (Pakruojo raj.) ligoninės chirurgas. 1957-1960 m. Šiaulių onkologijos dispanserio chirurgas, 1960-1988 m. šio dispanserio skyriaus vedėjas, nuo 1988 m. – Šiaulių onkologijos ligoninės Radioterapijos skyriaus vedėjas. Lietuvos gydytojų sąjungos narys. Lietuvos onkologų mokslinės draugijos, Kovos su vėžiu draugijos narys.

GERASIMENKA LEONIDAS

Gimė 1929 m. balandžio 25 d. Berdenske (Ukraina). Mirė 1985 m. lapkričio 15 d. Šiauliuose. Gydytojas chirurgas. 1954 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. 1954-1967 m. Telšių rajono sveikatos apsaugos skyriaus vedėjas, rajono centrinės ligoninės vyriausiasis gydytojas. Nuo 1967 m. dirbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, buvo centrinės poliklinikos Chirurgijos skyriaus vedėjas, 1972-1985 m. – Traumatologijos skyriaus vedėjas. Suteikta aukščiausios kategorijos gydytojo traumatologo ortopedo kvalifikacija (1981). Dalyvavo Šiaulių krašto chirurgų mokslinės draugijos veikloje, paskelbė per 30 mokslinių straipsnių. Apdovanotas medaliu „Už šaunų darbą“, SSSR sveikatos apsaugos žymūno ženklu.

GLOBYTĖ VITA

Gimė 1940 m. balandžio 14 d. Panevėžyje. Gydytoja ftiziatrė rentgenologė. 1957 m. baigė Raseinių vidurinę mokyklą. 1958-1964 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1964-1967 m. Šeduvos (Radviliškio raj.) tuberkuliozės dispanserio vyriausioji gydytoja, 1976-1982 m. Šiaulių tuberkuliozės dispanserio gydytoja ftiziatrė rentgenologė, nuo 1982 m. buvo Šiaulių tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės direktorė. Parašė knygą „Šiaulių gydytojų darbai“ (1991). Šiaulių krašto ftiziatrų ir pulmonologų draugijos pirmininkė. Sveikatos apsaugos garbės darbuotoja.

GRIGANAVIČIUS ALBERTAS

Gimė 1934 m. liepos 8 d. Svirnuose (Anykščių raj.). Gydytojas neurochirurgas, literatas, visuomenės veikėjas. 1953 m. baigė Šiaulių darbo jaunimo vidurinę mokyklą, 1960 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. 1960-1972 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas chirurgas, 1972-1981 m. Šiaulių poliklinikos Chirurgijos skyriaus vedėjas, 1981-1998 m. Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyriaus vedėjas. Aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytojas neurochirurgas (1989). Parengė per 60 mokslinių pranešimų. Periodikoje paskelbė per 300 publikacijų aktualiomis temomis. Turi sukaupęs didelę filmoteką, Šiaulių televizijai parengė 12 videofilmų blaivybės tema. „Medicinos“ žurnalo redkolegijos narys. Išleido publicistikos knygą „Reikia tos Lietuvos“ (2006), atsiminimų knygą aukštaičių tarme „Kū ašen da atsimenu“ (2012). Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) miesto tarybos ir Sąjūdžio Seimo narys (1988), LPS suvažiavimų ir konferencijų dalyvis. Vyskupo M.Valančiaus blaivystės sąjūdžio prezidiumo narys ir Šiaulių skyriaus pirmininkas. Lietuvos gydytojų, Lietuvos neurochirurgų draugijos, Šiaulių krašto chirurgų draugijos narys. Lietuvos samariečių bendrijos valdybos narys, Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus valdybos narys. Trečiojo amžiaus universiteto kūrimo Šiauliuose iniciatorius (1999), šio universiteto Dvasinio tobulėjimo fakulteto dekanas. Knygnešių ainių draugijos narys ir kt. SSRS sveikatos apsaugos žymūnas (1982). Šiaulių miesto garbės pilietis (2005). Mirė 2013 m. 

GRINIENĖ ELVYRA

Gimė 1930 m. kovo 23 d. Garliavoje (Kauno raj.). Gydytoja terapeutė, higienistė, pedagogė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (1972). 1949 m. baigė Kauno „Aušros“ mergaičių gimnaziją, 1955 m. – Kauno medicinos institutą. 1955–1957 m. Prienų rajono ligoninės gydytoja terapeutė, 1957-1965 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja terapeutė. 1965–1995 m. Šiaulių pedagoginio instituto Higienos katedros vedėja, profesorė (1976). Nuo 1998 m. Lietuvos kūno kultūros akademijos Sveikatos ir fizinio aktyvumo katedros profesorė. Parašė knygas „Vaiko adaptacija mokykloje“ (1984), „Mokymosi įtaka vaiko ir paauglio organizmui“ (1990), „Moksleivio fiziologija ir higiena“ (su kitais, 1994), „Vaikų ir paauglių organizmo sistemogenezė“ (su J. V. Vaitkevičiumi, 2009) ir kt. Lietuvos nusipelniusi dėstytoja (1980). Šiaulių miesto moterų tarybos pirmininkė (1980-1993).

GRINKEVIČIUS VIKTORAS

Gimė 1907 m. spalio 26 d. Kaukaze. Mirė 1968 m. kovo 26 d. Šiauliuose. Gydytojas chirurgas. Į Lietuvą atvyko 1920 m. 1932 m. baigė Kauno universiteto Medicinos fakultetą. 1932-1933 m. dirbo Kauno klinikose, 1933-1938 m. – Klaipėdos miesto ligoninėje, 1938-1941 m. – Kretingos rajono ligoninėje. Nuo 1941 m. iki mirties gyveno ir dirbo Šiauliuose. 1941-1944 m. Šiaulių ligoninės vedėjas ir chirurgas, 1944-1968 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurginio skyriaus vedėjas. Antrojo pasaulinio karo metais teikė pagalbą sužeistiesiems, padėjo išsaugoti ligoninės įrengimus. Nuo 1956 m. vadovavo Šiaulių krašto chirurgų mokslinei draugijai, dalyvavo „Žinijos“ draugijos veikloje. Lietuvos nusipelnęs gydytojas (1965). Apdovanotas „Garbės ženklo“ ordinu. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje atidengtas jo portretas, viena Šiaulių miesto gatvė pavadinta jo vardu.

 

J Į pradžią

JANČIENĖ ALDONA

Aldona Jančienė gimė 1925 m. liepos 18 d. Kaune. 1942 metais baigė Mergaičių gimnaziją ir įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, kurį baigė 1948 metais ir įgijo gydytojo terapeuto kvalifikaciją. Jauna gydytoja penkerius metus dirbo gydytoja Kupiškyje. 1953 metais Aldona Jančienė atvyko dirbti į Šiaulius. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbo gydytoja terapeute Vidaus II ligų skyriuje, aštuonerius metus buvo Kraujo perpylimo skyriaus vedėja. 1988 metais nutraukė darbo sutartį ligoninėje ir iki 2000 metų dirbo Medicininės darbo ekspertizės gydytoja.
Aldona Jančienė drauge su vyru, buvusiu Onkologinio dispanserio vyr. gydytoju, chirurgu onkologu šviesios atminties Antanu Jančiumi užaugino dukrą Audronę, pasirinkusią gydytojos kelią, ir sūnų Romualdą.

JANKAUSKIENĖ ONA

Gimė 1927 m. spalio 27 d. Kaišiadoryse. Mirė 1994 m. rugpjūčio 26 d. Šiauliuose. Gydytoja terapeutė. 1952 m. baigė Kauno universiteto Medicinos fakultetą. 1952-1956 m. Šiaulių rajono Sanitarijos stoties vyriausioji gydytoja, 1956-1962 m. – Šiaulių miesto ir krašto vyriausioji terapeutė, 1962-1986 m. – Respublikinės Šiaulių ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja. Vadovavo Šiaulių krašto terapeutų mokslinei draugijai. Skaitė pranešimus gydytojų terapeutų pasitarimuose, publikavo straipsnius medicininiuose leidiniuose. Buvo aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja terapeutė.

JASAITIS DOMAS

Gimė 1898 m. rugpjūčio 18 d. Stanaičiuose (Kauno raj.). Mirė 1977 m. birželio 5 d. Mount Vernone (JAV). Gydytojas terapeutas, visuomenės veikėjas, medicinos mokslų daktaras (1923). 1917 m. baigė Martyno Yčo gimnaziją Voroneže (Rusija), 1920 m. – medicinos studijas Kijevo (Ukraina) universitete. Keletą metų dirbo Prancūzijoje. Grįžęs į Lietuvą, 1925-1940 m. gyveno Šiauliuose, vertėsi privačia medicinos praktika, dėstė Šiaulių mokytojų seminarijoje. Įkūrė Šiaulių Tuberkuliozės dispanserį, 1930-1940 m. jam vadovavo. Inicijavo naujos ligoninės statybą,1943-1944 m. buvo šios ligoninės direktorius. Dalyvavo miesto visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. 1927-1940 m. Šiaulių medicinos draugijos, 1932-1940 m. Draugijos kovai su džiova, 1938-1940 m. Šiaulių Rotary klubo pirmininkas. Buvo Šiaulių miesto tarybos narys, Sveikatos skyriaus vedėjas (1930-1940), ilgametis Lietuvos gydytojų sąjungos vicepirmininkas. Vienas iš Šiaulių kraštotyros draugijos steigėjų, jos valdybos narys. Dirbo Lietuvos pagražinimo, Kalinių globos ir kitose draugijose. Nuo 1917 m. bendradarbiavo spaudoje: „Medicinoje“, „Ateityje“, „Ryte“, „Tėvynės sarge“, „Šiaulietyje“, „Mūsų momente“ ir kt. 1943 m. talkininkavo leidžiant „Varpų“ almanachą. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Ten 1945-1950 m. buvo Lietuvos Raudonojo kryžiaus pirmininkas, 1946-1947 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto tarybos narys. Nuo 1950 gyveno JAV, dirbo įvairiose gydymo įstaigose. Redagavo „Lietuvių enciklopedijos“ medicinos skyrių. Parašė knygą „Nacionalsocialistinis ir komunistinis genocidas Lietuvoje“ (Roma, 1969). Pasaulio lietuvių gydytojų sąjungos garbės narys (1973).

JUSYTĖ BRONISLAVA

Gimė 1923 m. sausio 14 d. Linoniuose (Panevėžio raj.). Mirė 2006 m. gruodžio 16 d. Šiauliuose. Gydytoja pediatrė. 1943-1949 m. studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. 1949-1956 m. Mažeikų ligoninės bendrosios praktikos gydytoja, nuo 1956 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja. 1958-1977 m. – Šiaulių krašto vyriausioji gydytoja pediatrė. Organizavo apskrities vaikų profilaktinį ir gydomąjį darbą, gydytojams organizavo mokslines konferencijas. Inicijavo specializuotą kardiologų, neurologų, endokrinologų ir kt. pagalbą vaikams.

JUŠKEVIČIENĖ DAIVA

Gimė 1963 m. sausio 2 d. Šiauliuose. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos vyriausioji slaugos administratorė. 2009 m. baigė Kauno medicinos universitetą. 2012 m. baigė Lietuvos sveikatos mokslų universitetą ir įgijo ir įgijo visuomenės sveikatos mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį. Rengti ir skaityti pranešimai šalies onkologų, slaugos vadybos specialistų konferencijose. Mokslo darbas publikuotas Lietuvos sveikatą stiprinančių ligoninių asociacijos tezių rinkiniuose. Mokslinių interesų sritys: onkologija, slauga, visuomenės sveikata, sveikatos apsaugos vadyba.

 

K Į pradžią

KAMENECKAS KRIZENTAS

Gimė 1953 m. spalio 25 d. Kaune. Gydytojas neurologas. 1971 m. baigė Kauno 22-ąją vidurinę mokyklą. 1971-1977 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1977-1978 m. Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojas internas,1978-1983 m. Pušaloto (Pasvalio raj.) ambulatorijos vyriausiasis gydytojas, 1983-1987 m. Pasvalio rajono centrinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas. 1987-1989 m. Šiaulių miesto sveikatos skyriaus gydytojas inspektorius, 1989-1990 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas neurologas, 1990-1999 m. – vyriausiojo gydytojo pavaduotojas, nuo 1999 m. Šiaulių apskrities Visuomenės centro direktorius. Lietuvos visuomenės sveikatos asociacijos viceprezidentas, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos valdybos narys. „Rotary“ klubo narys.

KARALEVIČIUS GINTARAS

Gimė 1962 m. spalio 2 d. Panevėžyje. Gydytojas chirurgas, plastinės chirurgijos Šiauliuose pradininkas, politikos bei visuomenės veikėjas. 1986 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, kur įgijo pediatro diplomą. Vėliau gavęs vaikų chirurgo licenziją, nuo 1987 m. dirbo Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos skyriuje bei Dainų vaikų poliklinikoje. Nuo 1994 m. susidomėjo plastine chirurgija, mokėsi Švedijos, Suomijos klinikose. Šiuo metu UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ gydytojas. Nuo 2003 m.. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys.

KATINAS JUOZAS

Gimė 1916 m. vasario 19 d. Lyduokiuose (Ukmergės raj.). Mirė 2004 m. sausio 14 d. Šiauliuose. Gydytojas epidemiologas. 1942 m. baigė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. Tais pačiais metais atvyko dirbti į Šiaulius. Hitlerinės okupacijos metais, dirbdamas epidemiologu, kovojo su dėmėtąja šiltine, difteritu, niežais ir kitomis ligomis. Nuo 1948 m. buvo Šiaulių apskrities sveikatos apsaugos skyriaus vedėjas.1951-1972 m. dirbo Šiaulių srities, vėliau Šiaulių miesto sanitarijos epidemiologijos stoties vyriausiuoju gydytoju, vėliau – Respublikinės Šiaulių ligoninės Infekcinio skyriaus gydytoju. Buvo žymus pokario metų Šiaulių apskrities bei miesto sveikatos apsaugos organizatorius.

KAZLAUSKIENĖ ALDONA

Gimė 1930 m. lapkričio 27 d. Šiauliuose. Mirė 2009 m. sausio 8 d. ten pat.. Gydytoja odontologė. 1952 m. baigė Kauno medicinos instituto Stomatologijos fakultetą. Nuo 1950 m. dirbo Šiaulėnų (Radviliškio raj.), Gruzdžių (Šiaulių raj.) ambulatorijose, Baisogalos (Radviliškio raj.) Veterinarijos institute. 1961 m. persikėlė į Šiaulius. Dirbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, nuo 1979 m. iki mirties – Šiaulių odontologijos poliklinikoje. Buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rėmimo grupės narė.

KLEIZA VYTAUTAS ANTANAS

1944 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą medicinos specialybę. 1944-1950 m. Vytauto Didžiojo universiteto (nuo 1946 m. Kauno valstybinis universitetas) dėstytojas. 1950-1953 m. Šiaulių srities vyr. chirurgas, 1953-1956 m. Šiaulių miesto vyr. chirurgas. 1956-1960 m. Vilniaus respublikinės ligoninės vyr. gydytojas. 1960-1980 m. LSSR sveikatos apsaugos ministras. 1966 m. medicinos mokslų kandidatas. 1966-1972 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, nuo 1969 m. docentas. 1975-1980 m. Inkstų transplantacijos ir hemodializės centro vadovas. 1980-1994 m. dirbo Onkologijos centre Vilniuje, 1990-1992 m. Chirurgijos klinikos vadovas, 1992-1994 m. mokslinis konsultantas. Palaidotas Antakalnio kapinėse.
1961-1964 m. kandidatas į LKP CK narius, 1964-1980 m. LKP CK narys. 1963-1980 m. LSSR AT deputatas.
V. A. Kleiza - gydytojas, savo gyvenimo prasmę įvardijęs kaip skausmo malšinimą ir bet kuriuo metu visiems gyventojams prieinamą medicinos pagalbą. Net ir vadovaudamas šalies sveikatos sistemai gydytojas ir toliau operuodavo, padėdavo ligoniams.
Būdamas sveikatos apsaugos ministru, V. A. Kleiza daugiausia dėmesio skyrė po karo nuniokotai sveikatos priežiūros sistemai atkurti, sveikatos priežiūros įstaigų atstatymui. Jo vadovavimo metu prasidėjo Santariškių klinikų statybos, pradėtas kurti ambulatorijų tinklas kaimuose ir mažesniuose miesteliuose.
Dar būdamas ministru, V. A. Kleiza susidomėjo Lietuvoje nauja medicinos sritimi – inkstų transplantacija. Atliko pirmąją šalyje sėkmingą inkstų persodinimo operaciją. 1980 m. V. A. Kleiza, norėdamas daugiau dėmesio skirti inkstų transplantacijos operacijoms, atsisakė sveikatos apsaugos ministro pareigų ir atsidėjo chirurgo darbui. Beveik iki pat 1990 m. buvęs ministras be jokio atlygio vadovavo pirmajam Lietuvoje Inkstų dializės ir transplantacijos centrui.
V. A. Kleiza buvo medicinos mokslų daktaras, parengęs daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių, išleidęs 5 knygas apie sveikatos apsaugą, inkstų funkcijas, transplantaciją, inkstų vėžį. 2004 m. jam buvo suteiktas nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės vardas bei įteiktas nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklas.

KLIJŪNIENĖ DANUTĖ

Gimė 1920 m. rugpjūčio 4 d. Gedrimuose (Skuodo raj.). Gydytoja akušerė ginekologė. 1943 m. baigė Skuodo gimnaziją. 1943-1949 m. studijavo Kauno universitete Medicinos fakultete. 1949-1975 m. Šiaulių gimdymo namų akušerė ginekologė, 1975-1978 m. Šiaulių gimdymo namų skyriaus vedėja ir vyriausiojo gydytojo pavaduotoja. Nuo 1976 m. dirbo Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų poliklinikos gydytoja ginekologe. Suteikta aukščiausia akušerio ginekologo kvalifikacija. Nuo 1958 m. buvo Šiaulių miesto akušerių ginekologų mokslinės draugijos pirmininkė. Apdovanota SSSR sveikatos apsaugos žymūno ženklu (1965), Lietuvos nusipelniusi gydytoja (1968).

KNIZIKEVIČIUS KAZIMIERAS

Gimė 1915 m. birželio 28 d. Talkoniuose (Pasvalio raj.). Mirė 2009 m. balandžio 10 d. Šiauliuose. Gydytojas rentgenologas, medicinos istorijos tyrinėtojas, visuomenės veikėjas. 1937 m. baigė Panevėžio gimnaziją. 1937-1944 m. studijavo Kauno universiteto Medicinos fakultete. 1944-1950 m. Joniškio rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas, Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjas. 1950-1953 m. Šiaulių srities Vykdomojo komiteto Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjas. 1953-1976 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės vyriausiasis gydytojas. 1976-1999 m. – šios ligoninės gydytojas rentgenologas. Domėjosi Šiaulių apskrities bei miesto sveikatos apsaugos istorija. Išleido knygą „Šiaulių krašto medicinos istorija“ (2006). Dalyvavo Šiaulių krašto rentgenologų mokslinės draugijos veikloje, nuo 1982 m. buvo šios draugijos pirmininkas. Suteikta aukščiausia gydytojo rentgenologo kvalifikacinė kategorija.1962-1977 m. rinktas Šiaulių miesto tarybos deputatu, dirbo Sveikatos apsaugos komisijoje. Buvo „Žinijos“, Lietuvos kraštotyros draugijų narys. Apdovanotas medaliais „Už šaunų darbą“ (1950, 1970). Lietuvos nusipelnęs sveikatos apsaugos darbuotojas (1975). Šiaulių miesto garbės pilietis (2006).

KUPČINSKIENĖ LAIMA

Gimė 1963 08 12 Šiauliuose. Baigusi Šiaulių V. Kudirkos vidurinę mokyklą Laima Simonkevičiūtė nusprendė važiuoti į sostinę. 1981 m. įstojo į Vilniaus medicinos mokyklą, kur įgijo felčerės diplomą ir dirbo Radviliškio sanitarijos epidemiologijos stotyje sanitarijos felčere, kuravo rajonų medicinos punktus, mokyklas. L. Kupčinskienė grįžo į Šiaulius, nes buvo pervesta dirbti į Šiaulių sanitarijos epidemiologijos stotį, kur dirbo sanitarinio švietimo instruktore bei gydytojo padėjėja. Tada Šiaulių sanitarijos stočiai vadovavo šviesios atminties vyriausiasis gydytojas Pranas Ainys. Laima tapo Vilniaus universiteto medicinos fakulteto studentė. Šeštame kurse būsimoji medikė Laima Simonkevičiūtė ir Lietuvos muzikos akademijos penktakursis Kęstutis Kupčinskas sukūrė šeimą. Pirmoji Laimos Kupčinskienės darbovietė, po studijų grįžus į Šiaulius, buvo Šiaulių Visuomenės sveikatos centras (Šiaulių rajono filialas), kur dirbo gydytoja epidemiologe. Nuo iki šiol visa ligoninės hospitalinių infekcijų priežiūra bei ligoninės higieninė būklė, personalo mokymas hospitalinių infekcijų klausimais gula ant Laimos Kupčinskienės, Respublikinės Šiaulių ligoninės Infekcijų kontrolės skyriaus vedėjos, pečių

KUPSTYTĖ NORA

Gimė 1978 metų vasario 8 dieną Joniškyje. Baigusi Vydmantų vidurinę mokyklą (Kretingos raj.) studijavo mediciną Kauno medicinos akademijoje. Baigusi medicinos ir kardiologijos rezidentūros studijas nuo 2009 dirbo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje gydytoja kardiologe, pradėjo doktorantūros studijas. 2015 metų rugpjūčio 31 d. jai suteiktas medicinos mokslų daktaro laipsnis. Disertacijos tema: „Širdies vainikinių arterijų kalcinozės, trombozės ir ankstyvosios stentų trombozės klinikinių ir genetinių prognozės veiksnių paieška“. Darbas buvo apdovanotas Lietuvos Mokslų Akademijos jaunojo mokslininko premija. Nuo 2012 metų N. Kupstytė ėmėsi tiriamosios veiklos ir dalyvavo trijuose Kardiologijos instituto Molekulinės kardiologijos laboratorijos vykdytuose projektuose. Jauna mokslininkė ėmėsi ir pedagoginio darbo. Nuo 2015 ji dirbo lektore Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Patologinės anatomijos klinikoje. Dr. N. Kupstytė aktyviai dalyvauja ir visuomeninėje veikloje. Ji yra Kauno krašto kardiologų, Lietuvos kardiologų ir Europos kardiologų draugijos narė.

 

L Į pradžią

LAPIENIS OSVALDAS

Gimė 1928 m. vasario 25 d. Biržuose. Mirė 2001 m. kovo 12 d. Šiauliuose. Gydytojas patologas anatomas. 1947 m. baigė Kėdainių gimnaziją. 1947-1953 m. studijavo Kauno universiteto Medicinos fakultete. 1953 m. paskirtas į Respublikinę Šiaulių ligoninę, kurioje Patologinio anatominio skyriaus vedėju dirbo iki 1999 m. Patologinės anatomijos tarnybos bei histologinės laboratorijos įkūrėjas. Organizavo mokslines konferencijas, skaitė pranešimus. Inicijavo Patologoanatomijos muziejaus įkūrimą Šiaulių ligoninėje, kuris 2008 m. pavadintas Osvaldo Lapienio vardu. Apdovanotas Sveikatos apsaugos žymūno ženklu (1963), „Garbės ženklo“ ordinu (1965). Lietuvos nusipelnęs gydytojas (1982).

 

LAPŠINAS VALERIJUS

Gimė 1956 metų gegužės 5 dieną Rezeknėje (Latvija). 1980 metais atvyko studijuoti iš Kaliningrado į Kauno medicinos institutą, kurį baigęs įsidarbino Klaipėdos ligoninės vaikų intensyviosios terapijos skyriuje. Dirbti į Respublikinę Šiaulių ligoninę atvyko 1986 metų gegužės 11 diena gydytoju anesteziologu-reanimatologu. Po metų jaunam gydytojui suteikta I gydytojo anesteziologo-reanimatologo kvalifikacinė kategorija. 1997 metais jam patvirtinta aukščiausia vaikų intensyviosios terapijos ir reanimacijos gydytojo kvalifikacinė kategorija. Valerijus Lapšinas nuo 1991 metų spalio mėnesio paskirtas Vaikų ligų stacionaro skyriaus vedėju. Jo pagalba ir rūpesčiu įsteigtas vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius, iki tol buvęs drauge su suaugusiųjų reanimacija. 1992 metais V. Lapšinas paskirtas šio naujai įsteigto skyriaus vedėju. Vadovo rūpesčiu buvo įvykdytas projektas su Šveicarijos specialistais ir įrengtas modernus, šiuolaikiškas vaikų intensyviosios terapijos skyrius. 2009 metų gruodžio 23 d. skyrius buvo perkeltas į Moters ir vaiko kliniką, kur gydytojas iki šiol vadovauja Vaikų intensyviosios terapijos skyriui ir dirba šio skyriaus vaikų gydytoju anesteziologu-reanimatologu. 2017 m. V. Lapšinui suteiktas nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas ir nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklas . [Vanda Liukpetrienė]

 

LEŠČINSKAS ROMANAS

Gimė 1920 m. sausio 1 d. Šiauliuose, kur baigė pradžios mokyklos I klasę (skyrių). 1927 metais šeima persikėlė į Kauną. Gyveno Žaliakalnyje, Žemaičių g. Romanas lankė Šančių mokyklą, vėliau – Jėzuitų gimnaziją. Klasės draugas buvo kardinolas Vincentas Sladkevičius, su kuriuos bendravo iki pat jo mirties. Romanas turėjo seserį ir brolį. Sesuo mirė sulaukusi 53-ejų metų, brolis – 52 metų. Buvo vedęs, užaugino dukras Jūratę ir Rūtą. Vaikystėje Romanas svajojo studijuoti karo mokykloje. Prasidėjus karui planai pasikeitė ir įstojo į Kūno kultūros institutą, kur mokėsi metus. Nusprendė rinkti kitą profesiją ir įstojo į Kauno valstybinį medicinos institutą. 1947 m. baigė anuometinį Kauno valstybinį medicinos institutą ir, įgijęs gydomosios medicinos gydytojo diplomą, išvyko dirbti į Tytuvėnus Kražių ambulatorijos vedėju. 1960 m. baigė radiologijos kursus ir 1960 m. įsidarbino anuometiniame Šiaulių Onkologijos dispanseryje gydytoju rentgenodiagnostu. 1996 m. Onkologijos dispanseris buvo reorganizuotas į Šiaulių apskrities Onkologijos ligoninę ir gydytojui teko dirbti rentgeno kabinete. Vėliau, nuo 2001 m., Onkologijos ligoninę prijungus prie Respublikinės Šiaulių ligoninės, teko dirbti ir Onkologijos klinikos Radiologijos endoskopijų skyriuje gydytoju rentgenodiagnostu. Gydytojui rentgenologui R. Leščinskui buvo suteikta aukščiausia kvalifikacinė kategorija bei gydytojo konsultanto kvalifikacija. Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos Konsultacijų poliklinikoje gydytoju konsultantu dirbo iki 2004 11.11. Būdamas 84-erių metų gydytojas Romanas Leščinskas išėjo į užtarnautą poilsį.

 

LIUKPETRIENĖ VANDA

Gimė 1950 m. gruodžio 2 d. Gydytoja pediatrė. 1968-1974 m. studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Dirbo Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų ligų klinikos skyriaus vedėja. Šiuo metu Moters ir vaiko klinikos direktoriaus pavaduotoja. Aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja pediatrė.

 

M Į pradžią

MAKŠTUTIENĖ VAIVA

Gimė 1966 m. gegužės 5 d. Akmenėje. Gydytoja terapeutė. 1984 m. baigė Akmenės vidurinę mokyklą. 1984-1990 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1991-1993 m. Šiaulių Aukštesniosios medicinos mokyklos vidaus ligų ir biochemijos dėstytoja, 1992-1993 m. Šiaulių greitosios pagalbos stoties gydytoja, 1993-1998 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Klinikinės laboratorijos gydytoja, vedėja, nuo 1998 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė. Stažavosi Danijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje. Lietuvos laboratorinės medicinos draugijos, Šiaulių soroptimisčių klubo narė.

MARGEVIČIUS ROMUALDAS

Gimė 1940 m. vasario 25 d. Margiuose (Šiaulių raj.). Mirė 2010 m. liepos 22 d. Šiauliuose. Gydytojas chirurgas, onkologas, profesinių sąjungų veikėjas. 1958 m. baigė Šiaulių Juliaus Janonio vidurinę mokyklą, 1964 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. 1964-1971 m. Šiaulių Onkologijos dispanserio chirurgas onkologas, 1971-1979 m. šio dispanserio poliklinikos vedėjas, 1979-2001 m. – vyriausiasis gydytojas, direktorius. Buvo aukščiausios chirurgo onkologo kvalifikacinės kategorijos gydytojas. Priklausė Lietuvos gydytojų sąjungai. Dirbo Respublikinės Šiaulių ligoninės profesinės sąjungos komiteto pirmininku, miesto medicinos darbuotojų profesinės sąjungos komitete.

MICKEVIČIUS GINTAUTAS

VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojas, ortopedas-traumatologas. 2002 m. baigė Kauno medicinos universitetą. Stažavosi Švedijos, Ispanijos, Danijos universitete. Parengė per 10 pranešimų, kuriuos pristatė ortopedų-traumatologų konferencijose. Mokslo darbai publikuoti šalies medicinos leidiniuose. Mokslinių interesų sritis: vaikų ir suaugusiųjų ortopedija-traumatologija.

MICKUTĖ MARIJA

Gimė 1929 m. gegužės 30 d. Šiaulių valsčiuje. Mirė 1997 m. vasario 13 d. Šiauliuose. Medicinos sesuo. 1949 m. baigė Šiaulių medicinos mokyklą. 1949-1970 m. buvo Respublikinės Šiaulių ligoninės Akių ligų skyriaus operacinės medicinos sesuo. 1970-1987 m. dirbo Lietuvos aklųjų sąjungos Šiaulių gamybinio mokymo kombinate

MIKALAUSKAS JONAS

Gimė 1951 m. rugpjūčio 4 d. Kaune. Gydytojas terapeutas, tautodailininkas. 1979 m. baigė Kauno medicinos institutą, 2004 m. baigė Kauno universiteto viešojo administravimo magistrantūrą. Iki 1992 m. – gydytojas terapeutas. 1992-1997 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės 2-ojo stacionaro vadovas, nuo 1997 m. Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro vyriausiasis gydytojas. Šiaulių krašto vyriausiasis geriatras. Dalyvavo sportinėje veikloje, vienas iš karatė sporto pradininkų Lietuvoje. Lietuvos gydytojų sąjungos narys. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Lietuvos nusipelnęs sveikatos apsaugos darbuotojas (2007).

MIKALAUSKAS ROBERTAS

Gimė 1951 03 30 Prienuose. Ten baigė vidurinę mokyklą (dabar Žiburio gimnazija). Baigęs Kauno medicinos institutą, 1974 m. pradėjo dirbti Respublikinėje Šiaulių ligoninėje Traumatologijos skyriaus gydytoju, vėliau - Traumatologijos punkto vedėju, Dainų poliklinikos vedėju. Pirmasis Šiauliuose ėmėsi protezuoti kelio ir peties sąnarius, R. Mikalauskas sukūrė sąnarių protezavimo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje sistemą. Pirmasis Lietuvoje organizavimo mokslinę-mokomąją konferenciją klubo ir kelio sąnarių protezavimo klausimais. Ortopedai iš Vokietijos demonstravo parodomąsias operacijas konferencijos dalyviams. Kaip aktyvus Lietuvos ortopedų-traumatologų draugijos narys, R. Mikalauskas daug kadencijų buvo ir dabar tebėra valdybos narys. Gydytojas – vienas iš Šiaulių Rotary klubo steigėjas, 2009–2010 m. šio klubo prezidentas. Ryšių su Švedijos „Lions“ klubo nariais dėka gautos operacinės rentgeno aparatas. JAV Rotary klubai 5000 dol. parėmė Šiaulių tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninę. 2011 m. suteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas ir nusipelniusio Lietuvos gydytojo Garbės ženklas. 2018 m. nutraukė darbo sutartį su LIgonine. 

MIKALIŪNAS EUGENIJUS

Gimė 1951 m. sausio 31 d. Sedoje (Mažeikų raj.). Gydytojas psichiatras. 1968 m. baigė Skuodo vidurinę mokyklą. 1969-1974 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1975-1978 m. Rokiškio psichiatrijos ligoninės psichiatras, 1978-1989 m. – vyriausiojo gydytojo pavaduotojas. Nuo 1989 m. Šiaulių psichiatrijos ligoninės direktorius, 1998-1999 m. Šiaulių aukštesniosios mokyklos dėstytojas. Parengė knygą „Psichiatrinė reabilitacija“ (1998). Suteikta aukščiausia gydytojo psichiatro kvalifikacinė kategorija (1990). Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas (1992-1995), Pasaulinės psichosocialinės reabilitacijos asociacijos sekretorius Lietuvai (1996-2000), šios asociacijos prezidentas Lietuvai (1998-2004).

MAŽUTAVIČIUS VLADAS

Vladas Mažutavičius gimė 1929 m. kovo 1 d. Šiauliuose. Mirė 2016 birželio 9 d. 1955 metais baigė Kauno medicinos instituto gydomąjį fakultetą ir įgijo gydytojo kvalifikaciją. Ligoninėje pradėjo dirbti 1956 rugpjūčio 1 dieną gydytoju terapeutu. Nuo 1968 pradžios paskirtas I Terapijos skyriaus vedėju. Gerėjo diagnostika, atsirado naujų tyrimo ir gydymo galimybių. Šiose atsakingose pareigose dirbo daugiau nei du dešimtmečius - iki 1990-04-09.
Nuo tos pačios dienos patyręs gydytojas perkeltas dirbti į Konsultacijų polikliniką gydytoju terapeutu skubiai pagalbai. Ketverius metus teko dirbti Suaugusiųjų poliklinikos Gastroenterologijos kabinete gydytoju terapeutu. Nuo 1997 metų pabaigos toliau tęsė darbą Konsultacijų poliklinikos terapijos kabinete, kur konsultavo terapinius ligonius iki 2009 m. vasario 17 d, kada ir nutraukė darbo sutartį, gydymo įstaigai paaukojęs 53-ejus metus.
Vidaus ligų gydytojas Vladas Mažutavičius visada buvo stropus, pareigingas, reiklus sau ir kitiems darbuotojams, jautrus pacientams, inteligentiškas žmogus. Jis nuolat kėlė kvalifikaciją vidaus ligų gydymo srityje, specializavosi Maskvoje ir Minske. 1983 metais V. Mažutavičiui suteikta aukščiausia gydytojo terapeuto kvalifikacija. Aukštos kvalifikacijos gydytojas pritaikė įgytas žinias gydydamas pacientus, noriai perduodavo patyrimą ir žinias jauniems specialistams. Žingeidus gydytojas aktyviai dalyvavo ir visuomeninėje veikloje, buvo Terapeutų mokslinės draugijos tarybos narys.
Daug meilės, šilumos ir gerumo Vladas Mažutavičius puoselėjo savo šeimai: drauge su žmona Janina užaugino dukrą Violetą ir sūnų Robertą, sulaukė keturių vaikaičių, kurių du - būsimieji medikai.

 

N Į pradžią

NAINYS JONAS

Gimė 1891 m. lapkričio 5 d. Gedvainiuose (Joniškio raj.). Mirė 1971 m. gegužės 27 d. Šiauliuose. Gydytojas terapeutas. 1912 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. 1916 m. baigęs Maskvos universiteto Medicinos fakultetą, dirbo karo gydytoju. Vėliau dirbo Radviliškyje, buvo Raudonosios armijos Žemaičių pulko gydytojas. 1919-1940 m. – gydytojas Kretingos ir Šiaulių apskrityse. 1940-1971 m. dirbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, 1940-1968 m. buvo šios ligoninės Terapinio skyriaus vedėjas. Pokario metais organizavo terapinę pagalbą šiauliečiams, įgyvendino naujus diagnostikos ir gydymo metodus. Vadovavo Šiaulių krašto terapeutų mokslinei draugijai. Bendradarbiavo medicininėje spaudoje. Lietuvos nusipelnęs gydytojas (1961).

NAINYS PRANAS

Gimė 1948 m. vasario 27 d. Darginiuose (Joniškio raj.). Gydytojas terapeutas, akušeris ginekologas, sveikatos apsaugos organizatorius. 1966 m. baigė Pašvitinio {Pakruojo raj.) vidurinę mokyklą. 1966-1972 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1972-1973 m. Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojas internas, 1974-1977m. Saločių (Pasvalio raj.) ambulatorijos vedėjas, 1977-1985 m. Pasvalio centrinės ligoninės vyriausiasis gydytojas. 1985-1992 m. Šiaulių gimdymo namų vyriausiasis gydytojas, 1992-1994 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas, 1994-1996 m. Šiaulių miesto savivaldybės gydytojas. Nuo 1997 m. Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius, vėliau – direktoriaus pavaduotojas. Rūpinosi Šiaulių naujosios Akušerijos ginekologijos klinikos statyba. Šiaulių ligonių kasos organizavimo pradininkas.

NAVICKAS VILHELMAS

Gimė 1957 m. liepos 6 d. Saločiuose (Pasvalio raj.). Mirė 1999 m. birželio 27 d. Šiauliuose. Gydytojas chirurgas, visuomenės veikėjas. 1981 m. baigė Kauno medicinos institutą. 1981-1982 m. Vilniaus klinikinės ligoninės gydytojas internas. Nuo 1982 m. iki mirties dirbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Buvo bendrosios chirurgijos gydytojas, nuo 1993 m. – I chirurgijos skyriaus vedėjas. Atgimimo metais dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje. 1997-1999 m. – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys.

NIUNEVIENĖ-KAČIONAITĖ VIOLETA

Gimė 1964 04 04 Kuršėnuose. Tėvai chirurgas Vladas Abdonas Kačionas ir provizorė Lilita Herta Kačionienė užaugino penkis vaikus. Vilija – trečias vaikas šeimoje, vienintelė pasirinko tėvų pramintą gyvenimo kelią - mediciną. Mokydamasi Kuršėnų 1-joje vidurinėje mokykloje, kur baigė 11 klasių, suprato, jog dirbti su mikroskopu – įdomiausia veikla. Paskutiniuosius metus Vilija mokėsi Lauryno Ivinskio gimnazijoje, po kurios baigė anuometinę Kauno medicinos akademiją. Per šešerius studijų metus įgijo gydytojo patologo diplomą. Penktame kurse sukūrė šeimą ir drauge su vyru užaugino du vaikus. Sūnus Mindaugas -Vilniaus universiteto bioinformatikos specialybės studentas, dukra Dovilė – Šiaulių S. Sondeckio menų gimnazijos lumzdelių klasės moksleivė. 1996 metų rugsėjo 16 dieną Violeta Niunevienė įsidarbino Respublikinės Šiaulių ligoninės Patologinės anatomijos skyriuje. Po dvejų metų jauna gydytoja patologė paskirta Patologinės anatomijos skyriaus vedėja. Skyriui gydytoja vadovauja iki šiol.

NOREIKIENĖ REGINA

Gimė 1948 m. gegužės 29 d. Mokėsi Šiaulių 5-oje vidurinėje mokykloje (dabar Didždvario gimnazija ).Įstojo į Šiaulių medicinos seserų mokyklą, kurią baigė 1969 metais ir įsigijo medicinos felčerio kvalifikaciją. 45 metus dirbdama mėgstamą darbą daug nuveikė ne tik ligoninės, bet Šiaulių krašto slaugytojų labui. Regina, gavusi medicinos felčerio diplomą, pagal paskyrimą atvyko dirbti į Respublikinę Šiaulių ligoninę. 1969 metų birželio 2 dieną jauna specialistė pradėjo dirbti Vaikų ligų skyriuje. 1975 metų balandžio mėnesį ėmėsi Chirurgijos skyriaus vyresniosios medicinos sesers pareigų. 1981 metais buvo pastatytas naujas Chirurgijos korpusas. Buvo įkurtas Vaikų chirurgijos skyrius. 1993 metais buvo įkurtas II chirurgijos skyrius, į kurį Regina buvo perkelta dirbti vyresniąja slaugos administratore. Skyriaus vedėju buvo paskirtas gydytojas chirurgas Vincas Abalikšta. II chirurgijos skyrius Terapijos korpuso patalpose dirbo 17 metų. 2010 metais II chirurgijos skyrius buvo perkeltas į Chirurgijos korpuso pirmame aukšte renovuotas patalpas. Buvo galima lengviau atsikvėpti – operacinės, reanimacija buvo čia pat. Čia Regina dirbo dar trejus metus. Daug energijos Regina Noreikienė skyrė Lietuvos slaugos specialistų organizacijos ( LSSO ) veiklai. Per 20 veiklos metų šioje organizacijoje buvo Šiaulių skyriaus tarybos sekretorė, skyriaus direktorės pavaduotoja, 6 metus dirbo Šiaulių skyriaus direktore. 2011 metais LSSO vadovybė už aktyvią veiklą organizacijoje pristatė Reginą Noreikienę LR sveikatos apsaugos ministerijai suteikti Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą ir apdovanoti Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo Garbės ženklu. Šiuo valstybės apdovanojimu buvo įvertintas ir pasiaukojamas Reginos Noreikienės darbas ligoninėje.

NORVAIŠA ALBERTAS

Gimė 1945 metais. Baigęs Plungės vidurinę mokykla įstojo į Kauno medicinos institutą, gydytojo diplomą įgijo atitarnavęs sovietinėje kariuomenėje, devynerius metus Radviliškio ligoninėje dirbo chirurgu, trejus metus – Chirurgijos skyriaus vedėju, traumatologijos, neurochirurgijos baruose. Kaupė praktinio darbo patirtį. Kaip perspektyvus gydytojas pakviestas dirbti neurochirurgu į Šiaulius. Stažavosi Minske, Leningrade Charkove, įgijo I kategorijos neurochirurgo kvalifikaciją. 2010 m. suteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas, apdovanotas Garbės ženklu.

 

P Į pradžią

PAPLAUSKIENĖ BIRUTĖ MARIJA

Gimė 1945 m. lapkričio 18 d. Tauragėje. Gydytoja terapeutė, politikos ir visuomenės veikėja. 1963 m. baigė Klaipėdos Kristijono Donelaičio vidurinę mokyklą. 1963-1969 m. studijavo Kauno medicinos institute.1969-1976 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja pediatrė, terapeutė, bendrosios praktikos gydytoja. Šiuo metu – Dainų pirminės sveikatos centro direktoriaus pavaduotoja. Dirbo dėstytoja Šiaulių medicinos mokykloje ir Šiaulių pedagoginiame institute. Inicijavo Šiaulių slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės, Rėkyvos ambulatorijos įsteigimą. 1990-1995 m. Šiaulių savivaldybės tarybos deputatė, nuo 1995 m. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narė. 1995–1997 m. Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė, 1997–2000 m. Šiaulių miesto valdybos narė bei Sveikatos ir ekologijos komiteto pirmininkė. Šiaulių trečiojo amžiaus universiteto prorektorė. Bendruomenės sveikatos tarybos narė, karališkosios Bajorų sąjungos Šiaulių skyriaus narė ir kt.

PAULIUKAS ANTANAS

Gimė 1951 03 31 Rokiškio rajono Panemunėlio apylinkėje. 1969 metais baigė Panemunėlio vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Kauno medicinos institutą. Chirurgijos internatūrą būsimasis gydytojas atliko Šiauliuose, praktiką teko atlikti Rokiškio rajono centrinėje ligoninėje kur dirbo chirurgas K. Petrulis. Teko Radviliškio rajono centrinės ligoninės vyriausiojo gydytojo postas. Pauliukui buvo pasiūlytos vyriausiojo chirurgo pareigos Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Medicinos direktorės pavaduotojas chirurgijai taip pat puse krūvio dirba chirurgo darbą, tačiau vadovauti tenka chirurgams, kurių darbas širdžiai artimas ir suprantamas. Pauliukui buvo pasiūlytos vyriausiojo chirurgo pareigos Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Medicinos direktorės pavaduotojas chirurgijai taip pat puse krūvio dirba chirurgo darbą, tačiau vadovauti tenka chirurgams, kurių darbas širdžiai artimas ir suprantamas. 2013 m. suteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas.

PEČIULIS POVILAS

Gimė 1949 m. balandžio 13 d. Ylakiuose (Skuodo raj.). Nužudytas 2008 m. rudenį Šiauliuose. Gydytojas akušeris ginekologas, onkologas. 1974 m. baigė Kauno medicinos institutą. 1974-1975 m. gydytojas internas Klaipėdos gimdymo namuose. 1975-1986 m. Šiaulių medicinos mokyklos dėstytojas ir Šiaulių gimdymo namų akušeris ginekologas. Nuo 1986 m. Šiaulių gimdymo namų, vėliau Respublikinės Šiaulių ligoninės Akušerijos ginekologijos klinikos Ginekologijos skyriaus vedėjas. 1992 m. paskirtas Šiaulių krašto vyriausiuoju akušeriu ginekologu. Buvo puikiai įvaldęs medicinos mokslo ir šiuolaikinių technologijų pasiekimus, taikė juos savo darbe. Turėjo aukščiausią gydytojo akušerio ginekologo kvalifikacinę kategoriją.

DR. DOC. PLISIENĖ JURGITA

Širdies ir kraujagyslių centro vadovė. Gimė 1971 09 07 Kaune. 1989 metais įstojo į Kauno medicinos universiteto medicinos fakultetą. 2004 metais Kauno medicinos universiteto Kardiologijos institute apsigynė doktorantūrą.
Įgijusi medicinos mokslų daktarės laipsnį klinikinio darbo patirties sėmėsi ir Europos klinikose. Nuo 2001 m iki 2006 m. dirbo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kardiologijos klinikoje gydytoja kardiologe, intervencine kardiologe. Iš jų pusę metų metus (2004-2005 metais) klinikinį ir mokslinį darbą dirbo Vokietijoje, Aacheno RWTH Universiteto klinikoje, kur stažuotis teko dar ne kartą. Šiame universitete 2004 05 06 suteiktas ir medicinos daktaro laipsnis.
Teko dirbti ir pedagoginį darbą. Nuo 2011 m. iki 2013 m. dirbo LSMU Medicinos fakulteto Anatomijos instituto lektore. Nuo 2013 11 15 iki dabar – LSMU Medicinos fakulteto Anatomijos instituto docentė. Nuo 2014 05 05 – dr. doc. Jurgita Plisienė – Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro vadovė.

 

R Į pradžią

REZGIENĖ LORETA RASUTĖ

Gimė 1954 m. gruodžio 20 d. 1977 m. baigė Tartu universiteto Medicinos fakultetą. 2003 m. Kauno medicinos universitete baigė visuomenės sveikatos vadybos magistratūros studijas. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos vadovė, gydytoja kardiologė Dalyvavo tarptautinėse onkologų bei sveikatą stiprinančių ligoninių asociacijos konferencijose ir skaitė pranešimus Maskvoje, Kinijoje, Airijoje, Amerikoje, Korėjoje bei Lietuvoje. Moksliniai darbai publikuoti konferencijų leidiniuose, periodiniame leidinyje „Sveikatos mokslai“.

RYBAKOVIENĖ ANDŽELA

VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės Psichiatrijos skyriaus psichologė-psichoterapeutė, Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja, aukštojo mokslo įstaigų lektorė. Paskaitas skaito Lietuvoje ir užsienyje. 1993 m. baigė Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetą. 1999 m. baigė Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institutą. 2006 m. baigė Praktinės psichologijos studijų centrą. 2007 m. baigė tarptautinę C. G. Jungo analitinės psichoterapijos programą. 1995 metais įsteigė Lietuvos reabilitacijos profesinio rengimo centrą (LRPRC). Yra tikroji narė Tarptautinės analitinės psichologijos asociacijos, Rytų Europos Egzistencinės psichoterapijos asociacijos, Humanistinės psichologijos asociacijos. 2008 m. įteikta LR sveikatos apsaugos ministro padėka už nuopelnus psichiatrijoje.

DOC. ROVAS LINAS

VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos direktorius. 1988 m. baigė Kauno medicinos institutą. 2005 m. apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją Lundo universitete Švedijoje. Paskelbė 18 mokslinių straipsnių, 9 iš jų recenzuojamuose užsienio šalių moksliniuose leidiniuose. Stažavosi Švedijos, Danijos, Anglijos, Olandijos ir Kanados klinikose. Mokslinių interesų sritis: perinatologija. 2018 m. nutraukė darbo sutartį su Ligonine. 

RUKŠTELIENĖ NIJOLĖ

Gimė 1952 11 25 Kauno miesto Vilijampolės rajone. Mokėsi Kauno 18-ojoje vidurinėje mokykloje. Nijolė Stalioraitytė aukštuosius medicinos mokslus baigė Kauno medicinos institute, kur įgijo odontologo specialybę. Dirbti atvyko į Šiaulius 1975 metais. Likimas koregavo planus ir norus: vietoj darbo odontologijos kabineto dėl sunkios ligos pusantrų metų gydytojai teko praleisti... ligos patale. Po ligos dantų gydytojos darbo teko atsisakyti. Odontologė dirbo dėstytoja Aukštesniojoje medicinos mokykloje. Prieš tris dešimtmečius Nijolei Rukštelienei patikėtos anuometinio Organizacinio-metodinio kabineto vedėjos pareigos. Iki šiol N. Rukštelienė – Respublikinės Šiaulių ligoninės Sveikatos statistikos, analizės ir skubios konsultacinės pagalbos skyriaus vedėja. Darbo paslapčių mokėsi iš anuometinės direktoriaus pavaduotojos A. Verbickienės, su kuria teko dirbti dešimt metų. 2013 m., Respublikinėje Šiaulių ligoninės 170 metų jubiliejaus proga, 1913 m., Nijolei Rukštelienei įteiktas Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas ir Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklas.

RUŠKYTĖ RITA

Gimė 1951 09 06 Gargžduose (Klaipėdos raj.) Mokėsi Gargždų vidurinėje mokykloje. Abu tėvai buvo mokytojai. Baigusi Gargždų vidurinę mokyklą, išvyko į Kauną. 1969 m. įstojo į anuometinį Kauno medicinos institutą. Baigusi Medicinos instituto Gydomosios medicinos fakultetą ir įgijusi terapeutės diplomą Rita Ruškytė paskyrimą gavo į Šiaulius. Pirmuosius trejus metus jaunai terapeutei teko dirbti Šiaulių centro poliklinikoje reumatologe. Dideles gydytojui galimybes suteikiantis terapeuto diplomas suteikia ir galimybių specializuotis dar siauresnėje srityje. Negavusi terapeuto darbo jauna gydytoja nusprendė rinktis ne reumatologo specializaciją, bet gilintis į kardiologiją. Tobulintis širdies ligų gydyme išvyko į Kauno kardiologijos institutą. Kardiologės sertifikatą įgijusiai jaunai gydytojai pasiūlyta vadovauti ligoninės Vidaus ligų gydymo ir diagnostikos skyriui. Teko semtis žinių ir mokytis iš skyriuje dirbusių terapijos korifėjų: Algimanto Čepulio, šviesios atminties Henriko Surgailio, Antano Algirdo Samio, Onos Jankauskienės. Vidaus ligų gydytoja Rita Ruškytė sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta vidaus ligų srities vyriausiąja specialiste Šiaulių kraštui. 2013 m., ligoninės 170 metų jubiliejaus proga R. Ruškytei suteiktas Lietuvos nusipelniusio gydytojo vardas ir Nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklas.

RUŠKUVIENĖ IRENA

Gimė 1935 metų balandžio 1 dieną Sutkūnų kaime (Šiaulių raj.). Mirė 2017 m 05 12. Sidabro medaliu baigusi Šiaulių Didždvario gimnaziją, išvyko studijuoti į Valstybinį Kauno medicinos institutą. 1959 metais baigusi medicinos institutą atvyko dirbti į Šaukėnų ir Kelmės rajono ligoninę. Nuo 1971 metų gydytoja atvyko dirbti į Šiaulius ir nuo rugsėjo 1 dienos paskirta Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus vedėja. Skyriui vadovavo iki 2001 metų spalio 1 dienos. Dar dešimtmetį I. Ruškuvienė dirbo šio skyriaus infekcinių ligų gydytoja.

Stropiai, labai reikliai sau ir aplinkiniams gydytojai buvo suteikta aukščiausia kvalifikacinė kategorija, ilgus metus jai buvo patikėta vadovauti krašto infektologų draugijai. Gydytoja visada domėjosi medicinos naujovėmis, vykdė tiriamąjį darbą, rinko įdomiausią medžiagą apie infekcinių ligų atvejus, aktyviai dalyvavo daugelyje mokslinių konferencijų, skaitė pranešimus seminaruose, publikavo straipsnius spaudoje, skaitė paskaitas Šiaulių universiteto studentams. Pati būdama silpnos sveikatos gydytoja I. Ruškuvienė nuveikė labai daug ir buvo pavyzdys daugeliui.

Laisvalaikiu gydytoja taip pat turėjo daug pomėgių. I. Ruškuvienė dalyvavo tautodailininkų veikloje, rengė parodas, sukauptą mezginių kolekciją dovanojo Šaukėnų (kuriuose pradėjo medikės kelią), muziejui. Gydytoja labai mėgo dirbti sode, augino daug gėlių, labai mėgo rožes. Labai mėgo keliauti, tad aplankė daugelį kraštų.

Sukūrusi šeimą su pedagogu Jonu drauge gyveno per 50 metų. Užaugino dukrą Liną, Šiaulių Saulėtekio gimnazijos technologijų mokytoją, ir sūnų Joną, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorių.

RUTKAUSKAS VINCAS

Gimė 1902 m. vasario 27 d. Pilioniuose (Kėdainių raj.). Mirė 1983 m. spalio 28 d. Šiauliuose. Gydytojas oftalmologas. 1930 m. baigė Kauno suaugusiųjų gimnaziją. 1930-1936 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete. Baigęs mokslus, iki 1940 m. dirbo šio universiteto Akių ligų klinikoje asistentu ir Kauno miesto Trachomos dispanserio vedėju. 1941 m. Utenos poliklinikos oftalmologas, 1941-1944 m. Kėdainių akių ligų dispanserio vedėjas. Nuo 1945 m. iki mirties dirbo Šiauliuose. Pokario metais buvo vienintelis oftalmologas mieste. Vėliau vadovavo Respublikinės Šiaulių ligoninės Akių ligų skyriui. 1968-1979 m. šio skyriaus gydytojas konsultantas. Suteikta aukščiausia gydytojo oftalmologo kvalifikacinė kategorija (1966). Dalyvavo Šiaulių miesto ir krašto oftalmologų mokslinės draugijos veikloje.

RUPŠIENĖ REGINA

Gimė 1957 m. kovo 19 d. nedideliame Žemaitijos miestelyje Tryškiuose, kur ir baigė vidurinę mokyklą. Gavusi atestatą Regina drauge su penkiomis klasės draugėmis atvyko į Šiaulius ir įstojo į anuometinę Šiaulių medicinos seserų mokyklą.
1960 m. įgijusi diplomą įsidarbino Respublikinės Šiaulių ligoninės II chirurgijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja. Regina Rupšienė ligoninei paskyrė 40 metų. Ir visą tą laiką ne tik slaugo skyriaus pacientus, bet ir tvarsto operuotų pacientų žaizdas, aktyviai dalyvauja Lietuvos slaugos specialistų (LSSO) organizacijos veikloje. Pasiaukojamas medikės darbas ir neįkainojama patirtis įvertinta - 2018 m. Reginai Rupšienei suteiktas Nusipelniusios Lietuvos slaugytojos vardas, įteiktas Nusipelniusios Lietuvos slaugytojos garbės ženklas.
II chirurgijos skyriaus vedėjas Vincas Abalikšta ypač vertina per keturis darbo dešimtmečius Reginos sukauptą patirties bagažą, jos jautrumą ir spėrų darbą, kuriam retai prilygsta kolegės. Patyrusi medikė spėja ne tik rūpintis pacientais, bet ir darbuotojais bei būsimaisiais medikais – Šiaulių valstybinės kolegijos Sveikatos fakulteto studentais.
 

 

S Į pradžią

SADAUSKAS ROMAS

Gimė 1926 05 03. Mokydamasis Kėdainių gimnazijoje R. Sadauskas ypač domėjosi žmogumi, žmonių santykiais. Pastaroji sritis net labiau domino nei žmogaus gydymas. Tačiau kai gimnazistui buvo nustatytas didelis plaučių audinio sukalkėjimas ir paaiškėjo, jog yra paveldėjęs polinkį sirgti tuberkulioze, nusprendė rinktis mediciną. R. Sadauskas mokėsi vienu metu dviejose aukštojo mokslo įstaigose: Kūno kultūros institute ir Kauno universiteto 1958 m. Romui Sadauskui buvo pasiūlyta vykti į Šiaulius ir imtis naujai statomo Tuberkuliozės dispanserio vyriausiojo gydytojo pareigų. R. Sadauskas dalyvauja sveikuolių veikloje ir kitus moko sveikos gyvensenos. Atsikvėpti pasiseka tautinių šokių kolektyvo „Kalatinis“ repeticijose bei koncertuose. 2008 m. suteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas ir Garbės ženklas.

SAMYS ANTANAS ALGIRDAS

Gimė 1946 m. sausio 28 d. Kelmės rajone. Mirė 2012 m. spalio 29 d. Šiauliuose. Gydytojas terapeutas, pulmonologas. Baigė Raseinių vidurinę mokyklą. Studijavo Kauno medicinos institute, kurį baigė 1969 m. Paskyrimą gavo į Šiaulius ir keturis metus dirbo dėstytoju Šiaulių medicinos mokykloje. Nuo 1973 m. buvo Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas terapeutas, 1983-1988 m. – Respublikinės Šiaulių ligoninės vyriausiasis gydytojas. Pasitraukęs iš šių pareigų iki mirties dirbo terapeutu Vidaus ligų skyriuje ir pulmonologu Radiologijos-endoskopijos skyriuje.

SIMAVIČIUS PETRAS

Gimė 1948 m. Burbiškiuose (Telšių raj.). Gydytojas akušeris ginekologas, visuomenės veikėjas. 1966 m. baigė Pavandenės (Telšių raj.) vidurinę mokyklą. 1966- 1972 m. studijavo Kauno medicinos institute. 2004 m. Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultete įgijo viešojo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį. 1972-1974 m. Šiaulių gimdymo namų akušeris ginekologas, 1974-1996 m. Šiaulių rajono centrinės ligoninės akušeris ginekologas, vėliau skyriaus vedėjas. Nuo 1996 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės vyriausiasis gydytojas, nuo 2002 m. – generalinis direktorius. Suteikta aukščiausia sveikatos apsaugos organizatoriaus kvalifikacinė kategorija. 1990-1995 m. Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narys. Lietuvos gydytojų sąjungos ir Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos narys. Lietuvos nusipelnęs sveikatos apsaugos darbuotojas (2005). 2015 m. nušalintas nuo Ligoninės vadovo pareigų. 

STAKĖNAS ALFONSAS

Gimė 1925 m. vasario 8 d. Papiškiuose (Rokiškio raj.). Gydytojas chirurgas, urologas, visuomenės veikėjas, medicinos mokslų daktaras (1968). 1948 m. baigė Rokiškio vidurinę mokyklą. 1948-1952 m. studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete.1952-1958 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės chirurgas, 1958-1999 m. Urologijos skyriaus vedėjas, 1999-2005 m. Urologijos skyriaus gydytojas urologas konsultantas. Dirbo ir administracinį darbą, 1956-1973 m. buvo Šiaulių miesto Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjas. Kurį laiką dėstė Šiaulių aukštesniojoje medicinos mokykloje. Suteikta aukščiausia gydytojo urologo kvalifikacinė kategorija (1974). Paskelbė mokslinių darbų, dalyvavo Lietuvos urologų asociacijos veikloje. 1973-2005 m. vadovavo Šiaulių krašto chirurgų draugijai.1999-2008 m. buvo Lietuvos trečiojo amžiaus universiteto Šiaulių filialo rektorius. Išleido atsiminimų knygą „Daktaro druska“ (2011). Šiaulių miesto garbės pilietis (2000). Apdovanotas Darbo raudonosios Vėliavos ordinu (1966), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2002), Lietuvos vietinės rinktinės Garbės Kryžiumi (2007).

SKROMOVAS VIKTORAS

Gimė 1963 m. vasario 26 d. Gydytojas kardiologas. 1980 m. baigė Šiaulių 4-ąją vidurinę mokyklą. 1980-1986 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1986-1989 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Terapinės reanimacijos skyriaus ordinatorius ir greitosios medicinos pagalbos gydytojas. Nuo 1990 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas. Suteikta aukščiausia gydytojo kardiologo kvalifikacinė kategorija. Paskelbė publikacijų mokslinėje spaudoje. Tarptautinės kardiologų asociacijos, Lietuvos gydytojų sąjungos, Lietuvos širdies asociacijos narys

STANKEVIČIUS ROMUALDAS

Gimė 1948 m. liepos 15 d. Gydytojas kardiologas. 1961-1972 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1972-1980 m. respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas ordinatorius, nuo 1981 m. šios ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėjas. Mokslinių straipsnių periodinėje literatūroje autorius. Lietuvos kardiologų draugijos, Lietuvos širdies asociacijos narys.

STREIKUVIENĖ REGINA

Gimė 1920 m. rugpjūčio 28 d. Šiauliuose. Gydytoja odontologė, visuomenės veikėja. 1938 m. baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją, 1943 m. – Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. Nuo 1944 m. dirbo Šiauliuose stomatologe. 1957-1967 m. vadovavo Šiaulių miesto ir krašto stomatologų mokslinei draugijai. Kurį laiką buvo Šiaulių krašto vyriausioji stomatologė. Suteikta aukščiausia gydytojo stomatologo kvalifikacinė kategorija (1972). Du kartus buvo išrinkta į Šiaulių miesto deputatų tarybą, kur dirbdama rūpinosi socialiniais klausimais. Vadovavo Respublikinės Šiaulių ligoninės profsąjungos komitetui, priklausė „Žinijos“ draugijai. Apdovanota „SSSR sveikatos žymūno“ ženklu

STULPINAS VIDMANTAS

Gimė 1956 m. gegužės 22 d. Šiauliuose. Gydytojas psichoterapeutas. 1974 m. baigė Šiaulių 5-ąją vidurinę mokyklą. 1974-1980 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1980-1981 m. Kauno psichiatrijos ligoninės gydytojas internas. 1981-1986 m. Šiaulių psichoneurologijos dispanserio gydytojas, 1986-1991 m. šio dispanserio skyriaus vedėjas, nuo 1992 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų psichiatrijos skyriaus vedėjas. Pirmas Lietuvoje Šiaulių ligoninėje įkūrė Psichosomatinį skyrių ir organizavo jo darbą.

SURGAILIS HENRIKAS

Gimė 1914 m. birželio 5 d. Berisoglebske (Rusija). Mirė 1998 m. gegužės 28 d. Šiauliuose. Gydytojas terapeutas, medicinos mokslų daktaras (1968). Baigė Utenos gimnaziją. 1932-1939 m. studijavo Kauno Vytauto didžiojo universiteto Medicinos fakultete. 1970-1959 m. dirbo Utenos rajono ligoninėje, vėliau – Kauno klinikinėje ligoninėje. 1959-1964 m. buvo Šiaulių miesto poliklinikos Terapijos skyriaus vedėjas, 1964-1983 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Terapijos skyriaus vedėjas, 1983-1993 m. – šio skyriaus gydytojas ordinatorius.1950-1957 m. Šiaulių krašto vyriausiasis terapeutas. Ilgą laiką vadovavo Šiaulių krašto terapeutų mokslinei draugijai. Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narys.

SVALBONAS VALDIMARAS

Gimė 1953 m. sausio 2 d. Gydytojas terapeutas gastroenterologas. 1970 m. baigė Pasvalio vidurinę mokyklą. 1970-1976 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1976-1981 m. Šiaulių centrinės poliklinikos apylinkės gydytojas, 1981-1990 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Terapijos skyriaus ordinatorius, nuo 1990 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Gastroenterologijos skyriaus vedėjas, šiuo metu privačios klinikos vadovas. Suteikta aukščiausia gydytojo gastroenterologo kvalifikacinė kategorija. Pasaulio gastroenterologų draugijos narys, Europos gastroenterologų, Lietuvos gastroenterologų sąjungos narys.

Asta SabaliauskienėSABALIAUSKIENĖ ASTA

Gimė 1962 06 30 Bausko kaime (Akmenės raj.). Baigusi Akmenės rajono Ventos vidurinę mokyklą Asta įstojo į anuometinę Šiaulių medicinos seserų mokyklą. Merginai patiko Šiauliai, viliojo ir darbas ligoninėje. Įgijusi slaugytojos diplomą 1983 m. liepos 1 d. įsidarbino Respublikinėje Šiaulių ligoninėje bendrosios praktikos slaugytoja operacinėje. Tačiau darbui operacinėje slaugytojų niekas neruošė – reikėjo lankyti kursus, mokytis iš naujo. Aštuonerius metus Asta dirbo slaugytoja operacinėje. Tuo pat metu skubėdavo ir į privatų gydytojų kabinetą, kur dirbo bendruomenės slaugytoja. 1990 metais Operacinės skyriaus slaugytoja drauge su gydytoju nefrologu Algirdu Tamošaičiu pradėjo kurti Nefrologijos-toksikologijos skyrių. Tam kėlė kvalifikaciją. Nuo pirmos Nefrologijos-toksikologijos skyriaus gyvavimo dienos vyresniąja slaugos administratore dirbusiai Astai Sabaliauskienei teko ne tik administracinis darbas, bet ir slaugytojos. 2018 m. suteiktas Nusipelniusios Lietuvos salugytojos vardas ir įteiktas Nusipelniusios Lietuvos slaugytojos Garbės ženklas. 

 

Š Į pradžią

ŠČEPONAVIČIUS KAZIMIERAS ALGIRDAS

Gimė 1939 m. Gydytojas terapeutas, visuomenės veikėjas. 1965 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Dirbo Joniškio ir Akmenės rajonų ligoninėse, Šiaulių greitosios pagalbos stotyje.1983–1989 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas, 1989-1995 m. – vyriausiasis gydytojas. Nuo 1995 m. buvo Šiaulių apskrities viršininko administracijos gydytojo tarnybos vedėjas. Šiaulių teritorinės ligonių kasos Stebėtojų tarybos pirmininkas. 1990-1994 m. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys. Nuo 1994 m. Maltos ordino pagalbos tarnybos Lietuvoje prezidentas. Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi (2004).

ŠČĖSNA HENRIKAS

Gimė 1953 09 07 Šilainių kaime (Kauno raj.) 1972 m. įstojo į Kauno medicinos institutą. Internatūrą atliko Kauno 2-joje ligoninėje. 1979 m. gavo paskyrimą į Šiaulių Greitosios medicinos pagalbos stotį. Čia dirbo penkerius metus. H. Ščėsna buvo pakviestas į anuometinę Geležinkeliečių ligoninę. Dvejus metus teko dirbti kardioreumatologu. Pats gyvenimas nuvedė į kardiologiją: Dirbdamas geležinkeliečių ligoninėje, naktimis budėdavo Šiaulių ligoninės Kardiologijos skyriuje. Stažuotėse sostinės medikai, kurie buvo stažavęsi Čikagoje, pasakojo apie Amerikos klinikose taikomą invazinę Teko H. Ščėsnai dirbti ne tik skyriuje, bet ir ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje. Suteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas (2012).

ŠIMKEVIČIUS HENRIKAS

Gimė 1947 metų liepos 27 dieną Šiaulių mieste. Mirė 2017 metų gegužės 24 dieną. 1971 metais, baigęs Kauno medicinos institutą, atvyko dirbti į Šiaulius ir įsidarbino Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotyje. Visą dešimtmetį jaunas gydytojas dirbo Šiaulių Greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiuoju gydytoju bei puse krūvio urologu Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Nuo 1984 metų rugsėjo 1 dienos gydytojas visu krūviu įsidarbino Respublikinės Šiaulių ligoninės Urologijos skyriuje gydytoju urologu. Urologijos skyriuje dirbo iki 2004 metų liepos 10 dienos. H. Šimkevičius įsisavino visas modernias gydymo bei diagnostikos metodikas, taikomas skyriuje, buvo visapusiškas specialistas, mėgstantis savo darbą ir mylintis žmones. Ramybės ir stiprybės iš jo galėjo pasisemti ne tik pacientai, bet ir kolegos. Tokio atsakingo, patikimo, ramaus specialisto ypač pristigo, kai gydytojas pasuko į onkologijos sritį ir iki 2016 metų gegužės 30 dienos dirbo Onkologijos klinikos Konsultacijų poliklinikoje gydytoju urologu konsultantu. Su žmona Vanda gydytojas Henrikas užaugino dukrą Astą, pasirinkusią lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos profesiją, sulaukė anūkės. Visą gyvenimą vertinęs ir mylėjęs gamtą nusprendė įsikurti gimtinės namuose, kur mėgavosi gamtos teikiama ramybe.

 

T Į pradžią

TAMOŠAUSKIENĖ VITA

Gimė 1960 metų spalio 21 dieną Kinkių kaime (Akmenės raj. Papilės apylinkė). 1981 metais baigė Šiaulių medicinos mokyklą, kur įgijo akušerio kvalifikaciją. Nuo tų pačių metų gegužės 14 dienos pradėjo dirbti Šiaulių miesto gimdymo namų Priėmimo kambario akušere. Nuo 1988 metų kovo pradžios perkelta į gimdyklą akušerės pareigoms.

1991 metų spalio 30 dieną suteikta pirma stacionaro akušerio kvalifikacinė kategorija. Nuo 1998 metų spalio 1 dienos V. Tamošauskienė paskirta Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Akušerijos skyriaus vyresniosios slaugytojos - slaugos administratorės pareigoms. Patyrusiai slaugytojai 2004 metais buvo patikėtos Akušerijos-ginekologijos klinikos vyresniojo akušerio administratoriaus pareigos.

Nuo 2010 metų kovo 10 dienos iki šiol Vita Tamošauskienė dirba Moters ir vaiko klinikos Akušerijos skyriaus vyresniojo akušerio administratoriaus pareigose. Savo kvalifikaciją akušerė nuolat kelia tarptautinėse konferencijose, seminaruose. Stropi, pareiginga, reikli sau ir kitiems, jautri pacientams, nuoširdi kolegoms specialistė daug energijos skyrė 1992-2009 metais Moters ir vaiko klinikoje įgyvendinant plėtros projektą. Už ilgametį, nuoširdų ir nepriekaištingą darbą ne kartą skatinta Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinio direktoriaus padėkomis. 2017 m. V. Tamošauskienei suteiktas nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas ir nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklas

TARBŪNIENĖ DALIA

D. Tarbūnienė gimė 1945 m. lapkričio 23 d. Šiauliuose. Baigusi vidurinę mokyklą Dalia įstojo į Kauno medicinos institutą, kurį baigė 1971 metais. Tų pačių metų rugpjūčio 1 dieną ji įsidarbino Šiaulių Onkologijos dispanseryje gydytoja.
1971 metais jaunai gydytojai teko asistuoti operuojančiam gydytojui ir pačiai mokytis operuoti. Šį darbą gydytoja dirbo iki 2005 metų, kai įvyko ligoninės reorganizacija ir onkologinės ligonės pradėtos operuoti Moters ir vaiko klinikoje. Nuo tada gydytoja dirba Onkologijos klinikos Konsultacijų poliklinikoje onkologe-ginekologe.
Gydytojos darbas ne kartą įvertintas ir ligoninės generalinio direktoriaus padėkomis, Šiaulių miesto mero padėka, o kvalifikaciją įvertina ne tik ligoniai, bet ir kvalifikacijos kėlimo kursuose. Užauginusi du vaikus gydytoja D. Tarbūnienė gali būti ir puikios mamos pavyzdys.

U Į pradžią

ULKŠTINIENĖ REGINA

Gimė 1946 m. kovo 10 d. Tauragės rajone. Gydytoja pediatrė, visuomenės veikėja. 1963 m. baigė Tauragės 1-ąją vidurinę mokyklą. 1963-1969 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1969-1971 m. Prienų centrinės ligoninės pediatrė, 1971-1984 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Kūdikių skyriaus pediatrė, 1984-1990 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Pediatrinio skyriaus vedėja, 1990-2010 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Pediatrijos reikalų direktorė, Šiaulių krašto vyriausioji pediatrė. 1990-1995 m. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narė.

 

V Į pradžią

VAIŠVILA ZIGMAS

Gimė 1927 m. sausio 10 d. Lekemėje (Plungės raj.). Mirė 1983 m. birželio 21 d. Šiauliuose. Gydytojas neurochirurgas, visuomenės veikėjas. 1947 m. baigė Plungės gimnaziją. 1947-1953 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1953-1955 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės internas, 1955-1956 m. Šakynos ligoninės (Šiaulių raj.) vedėjas, 1956-1960 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės chirurgas, 1961-1976 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas, 1973-1983 m. – vyriausiasis gydytojas. Neurochirurgijos pradininkas ir kūrėjas Šiaulių krašte. Priklausė Lietuvos chirurgų, Lietuvos neurochirurgų mokslinėms draugijoms. Skaitė pranešimus respublikinėse konferencijose. Buvo renkamas Šiaulių miesto tarybos deputatu (nuo 1979), medicinos darbuotojų profsąjungos miesto komiteto pirmininku. Dalyvavo „Žinijos“ draugijos veikloje, buvo miesto laikraščio „Raudonoji vėliava“ bendradarbis. Apdovanotas „Garbės ženklo“ ordinu (1965), medaliu „Už šaunų darbą“ (1970). Lietuvos nusipelnęs gydytojas (1973). Respublikinėje Šiaulių ligoninėje atidengtas jo portretas (dail. Vitolis Trušys, 1984). Išleista knyga „Gydytojas Zigmas Vaišvila“ (sudaryt. Regina Vaišvilienė, 2007).

VAITKEVIČIUS VACLOVAS

Gimė 1942 m. Luokėje. 1960 metais, baigęs Luokės vidurinę mokyklą, nusprendė tapti gydytoju.
Mokslus po pirmo kurso Kauno medicinos institute teko nutraukti dėl prievolės atlikti karo tarnybą Sovietų armijoje Kaliningrade. Grįžęs iš tarnybos, tęsė studijas. Sekėsi ne tik mokslas. Buvo pastebėti ir V. Vaitkevičiaus organizaciniai gebėjimai – jis paskirtas grupės seniūnu.
Grįžęs į bendrosios medicinos studijas ir baigęs Gydomosios medicinos fakultetą, V. Vaitkevičius gavo paskyrimą į Šiaulius ir 1970 metais pradėjo dirbti Šiaulių odos ir venerinių ligų dispanseryje.
Po penkerių metų V. Vaitkevičius paskirtas Vyrų skyriaus, kuriame buvo gydomi sergantieji ir odos, ir lytiniu keliu plintančiomis ligomis, vedėju. Tai ir buvo pirmasis jauno gydytojo pastangų įvertinimas.
1981 m. buvo pradėta ir 1982 m. baigta naujojo Šiaulių odos ir venerinių ligų dispanserio (Vilniaus g. 267) statyba. Anuomet modernia įranga aprūpintame dispanseryje buvo įrengta 120 lovų. 1987 metais, į pensiją išėjus dermatologei Kotrynai Veteikienei, vyriausiuoju gydytoju pradėjo dirbti Vaclovas Vaitkevičius. Vėliau pastatas perduotas Valstybinei mokesčių inspekcijai, o gydymo įstaiga perkelta į Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos kliniką, kur įkurtas Odos ir veneros ligų centras, nuo 120 lovų sumažėjęs iki ši

VALŪNIENĖ MARGARITA

Gimė 1973 m. 10 24 Šiauliuose. Margarita Valūnienė 1998 m. baigė Kauno medicinos akademiją ir įgijo medicinos gydytojo kvalifikaciją. 2008 m. rugsėjo 30 d. apgynė biomedicinos mokslų srities medicinos krypties darbą „mažų pagal nėštumo trukmę vaikų augimas iki 6 metų ir ankstyvi metaboliniai pokyčiai“ ir jai sutektas daktaro mokslo laipsnis. 2002 m. rugpjūčio 2 d. Margarita Valūnienė pradėjo dirbti Vaikų ligų klinikos vaikų konsultacijų poliklinikos gydytoja vaikų endokrinologe. Nuo 2010 m. balandžio 1 d. suteiktos Moters ir vaiko klinikos direktoriaus pavaduotojo pareigos. Nuo 2017 m. spalio 11 d. Margarita Valūnienė dirba Moters ir vaiko klinikos vadovo pavaduotojo pareigose , taip pat Moters ir vaiko klinikos Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriuje bei Vaikų ligų skyriuje gydytojo pareigose bei Moters ir vaiko klinikos Vaikų konsultacijų poliklinikoje gydytojo vaikų endokrinologo pareigose. Margarita Valūnienė nuolat kelia savo kvalifikaciją bei dalyvauja tarptautinėse konferencijose, seminaruose. Gydytoja yra stropi, pareiginga, reikli sau ir kitiems , jautri pacientams, nuoširdi kolegoms. 2019 m. M. Valūnienei suteiktas Nusipelniusios Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas ir suteiktas Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo Garbės ženklas.

VASAITIENĖ LAIMA

Gimė 1924 m. sausio 13 d. Jackonyse (Joniškio raj.). Mirė 2005 m. rugpjūčio 22 d. Šiauliuose. Slaugytoja, visuomenės veikėja. 1943 m. baigė Vilniaus 3-ąją vidurinę mokyklą. 1943 ir 1947 m. studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, bet studijų nebaigė. 1947-1949 m. Svėdasų (Anykščių raj.) ambulatorijos vakcinatorė. Nuo 1954 m. dirbo Respublikinės Šiaulių ligoninės Fizioterapijos kabinete. 1957-1983 m. buvo Respublikinės Šiaulių ligoninės vyriausioji medicinos sesuo. Nuo 1983 m. dirbo tos pačios ligoninės medicinos seserimi dietologe. Kurį laiką Šiaulių medicinos mokykloje dėstė fizioterapiją. 1957 m. išrinkta Šiaulių miesto tarybos deputate. Apdovanota „Darbo veterano“ medaliu, Lietuvos nusipelniusi sveikatos apsaugos darbuotoja (1980).

VASAITIS JURGIS

Gimė 1922 m. lapkričio 22 d. Kaune. Mirė 1972 m. sausio 13 d. Šiauliuose. Gydytojas chirurgas, visuomenės veikėjas, medicinos mokslų kandidatas (1964). Vidurinį mokslą baigė Kaune.1941-1947 m. studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. 1947-1949 m. Svėdasų (Anykščių raj.) ambulatorijos vedėjas, 1949-1951 m. Kupiškio rajono ligoninės Chirurginio skyriaus vedėjas, 1951-1952 m. stažavosi Sankt Peterburgo karo akademijoje, dirbo Telšiuose karo gydytoju. 1953-1956 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės chirurgas, Tuberkuliozinio- chirurginio, vėliau Traumatologinio skyriaus vedėjas, 1958-1972 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės ir Šiaulių krašto vyriausiasis chirurgas. Buvo suteikta aukščiausia gydytojo chirurgo kvalifikacinė kategorija. Spaudoje paskelbė per 30 mokslinių publikacijų. Dalyvavo „Žinijos“ draugijos veikloje, buvo laikraščio „Raudonoji vėliava“ bendradarbis. Apdovanotas medaliais „Už pasižymėjimą darbe“ (1966), „Už šaunų darbą“ (1970), suteiktas Lietuvos nusipelniusio gydytojo vardas (1971). Respublikinėje Šiaulių ligoninėje jam atidengtas portretas (1973).

VENCKUS POVILAS

Gimė 1951 m. rugsėjo 9 d. Kelmės rajone. Gydytojas chirurgas, vaikų chirurgijos Šiauliuose pradininkas. 1969 m. baigė Kelmės vidurinę mokyklą. 1969-1979 m. studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. 1976-1980 m.Respublikinės Šiaulių ligoninės chirurgas, nuo 1981 m. šios ligoninės Vaikų chirurgijos skyriaus vedėjas, nuo 2010 m. Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centro vedėjas. Suteikta aukščiausia gydytojo vaikų chirurgo kvalifikacinė kategorija. Lietuvos vaikų chirurgijos draugijos narys. Populiariausias 1996 m. šiaulietis. „Profesijos riterio“ nominacijos laureatas (2008).

VILUTIENĖ DANUTĖ

Gimė 1948 m. balandžio 16 d. Šiauliuose. Mirė 2008 m. gegužės 12 d. ten pat. Gydytoja oftalmologė. 1973 m. baigė Kauno medicinos institutą. 1973-1976 m. Šiaulių onkologijos dispanserio gydytoja, specializavosi oftalmologijoje.1976-1981 m. Šiaulių vaikų poliklinikos gydytoja okulistė, 1981-1996 m. Dainų poliklinikos gydytoja okulistė, 1996 m. dirbo Respublikinės Šiaulių ligoninės Akių ligų diagnostikos centre, 1997-2007 m. Šiaulių apskrities ligoninės Konsultacinės poliklinikos gydytoja okulistė.

VITKAUSKAS ŽYDRŪNAS

VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojas ortopedas –traumatologas. 2005 metais baigė Kauno medicinos universitetą ir atvyko dirbti į Respublikinę Šiaulių ligoninę. 2010 m. išrinktas mokslinės organizacijos Šiaulių krašto ortopedų-traumatologų draugijos pirmininku, organizuoja tarptautines ir respublikines konferencijas. Stažuotis bei skaityti mokslinius pranešimus teko Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Lietuvoje. Moksliniai darbai publikuoti šalies medicinos leidiniuose. Mokslinių interesų sritys: artroskopija, ortopedija-traumatologija.

 

Z Į pradžią

ZAŽECKIS VIKTORAS

Gimė 1931 m. spalio 20 d. Daugėliškiuose (Kauno raj.). Mirė 2013 m. gegužės 31 d. Šiauliuose. Gydytojas chirurgas, biomedicinos mokslų daktaras. 1950 m. baigė Vilkijos (Kauno r.) vidurinę mokyklą. 1950-1956 m. studijavo Kauno medicinos institute, 1958-1969 m. – Vilniaus universiteto aspirantūroje. 1955-1956 m. Kauno onkologijos dispanserio gydytojas, 1956-1957 m. Kauno karinės ligoninės chirurgas, 1957-1963 m. Akmenės rajono ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas, chirurgas, nuo 1963 m. Šiaulių onkologijos ligoninės Chirurgijos skyrius vedėjas. 1967-1986 m. Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojas, docentas. Dabar individualios įmonės „Onkosana“ vadovas. Aukščiausios kvalifikacinės kategorijos chirurgas. Buvo Šiaulių kovos su vėžiu draugijos pirmininkas. Nuo 1947 d. dalyvauja medžiotojų veikloje, tarptautinių medžioklės trofėjų parodų ekspertas. Suteiktas garbės medžiotojo vardas (2007).

ZEVERTAS ELMANTAS PRANAS

Gimė 1945 m. gegužės 29 d. Joniškyje. Gydytojas psichiatras. 1965 m. baigė Šiaulių 3-ąją darbo jaunimo vakarinę vidurinę mokyklą, 1972 m. – Kauno medicinos institutą. 1972-1978 m. Šiaulių odos ir veneros ligų dispanserio serologinės laboratorijos vedėjas, 1976-1978 m. Šiaulių psichoneurologinio dispanserio gydytojas, 1978-2001 m. Šiaulių psichiatrijos ligoninės Priklausomybių skyriaus vedėjas, 2001-2006 m. Šiaulių priklausomybės ligų centro vyriausiasis gydytojas, nuo 2006 m. – direktorius. Aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytojas psichiatras, priklausomybių psichiatrijos specialistas. Inicijavo LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo papildymą apie priklausomybės ligų centrus. Lietuvos psichiatrų asociacijos, Lietuvos priklausomybių psichiatrijos asociacijos narys. Dalyvauja televizijos ir radijo laidose, publikuoja straipsnius Šiaulių miesto spaudoje.

Ž Į pradžią

ŽLABIENĖ AUGENIJA

Gimė 1945 08 14 Klopų kaime (Joniškio raj.) 1962 m. baigė Joniškio I vidurinę mokyklą ir įstojo į Šiaulių medicinos mokyklą, kurią baigė 1966 m. Iki 1968 m. dirbo Rudiškių ambulatorijoje (Joniškio raj). 19868 m. įstojo į Vilniaus universiteto gydomosios medicinos fakultetą, kurį baigė 1974 m. Tais pačiais 1974 m. sukūrė šeimą. Drauge su vyru Aleksu užaugino du sūnus Marių ir Bernardą.  Iki 1975 m. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje atliko rezidentūrą. Įgijusi terapinio profilio gydytojos diplomą įsidarbino Onkologijos dispanserio Chemoterapijos skyriuje, kur dirba iki šiol.  Nuo 1985 m. iki 2005 m. buvo Onkologijos klinikos Konsultacijų poliklinikos vedėja. Dalyvavo šeimos gydytojų konferencijose. Onkologijos ir chemoterapijos žinių sėmėsi tarptautiniuose gydytojų tobulinimosi kursuose St. Peterburge, Maskvoje, Zaporožėje, Europos SMO konferencijose. Mokslinių interesų sritis: vėžio paplitimo statistika. 1995 m. suteikta aukščiausia onkologo kategoriją. Gydytoja aktyviai dalyvavo ir visuomenės gyvenime, rašė straipsnius onkologijos temomis, kurie buvo publikuojami "Šiaulių naujienų" ir "Šiaulių krašto" dienraščiuose. A. Žlabienė yra Šiaulių miesto moterų krūtų patologijos asociacijos "Salvija" įkūrėja. 

 

 

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-02-05