Šiaulių ligoninės vadovas apie korupcijos priežastis ir legalius padėkos būdus

Data

2019 07 25

Įvertinimas
2
DSC02367.JPG
Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika apie korupciją sveikatos priežiūros sektoriuje, jos ištakas, priežastis, dabartinę padėtį ir galimus sprendimus šiandien. (Z. Katkienės nuotr.)

Jau 7 mėnesius Respublikinei Šiaulių ligoninei vadovauja Remigijus Mažeika, pradėjęs dirbti esant sudėtingai situacijai ir iškart ėmęsis  ryžtingų veiksmų išgyvendinant kyšininkavimą šioje įstaigoje. Apie korupciją sveikatos priežiūros sektoriuje, jos ištakas, priežastis, dabartinę padėtį ir galimus sprendimus šiandien ir kalbamės su Šiaulių ligoninės vadovu.

Lietuvoje atliktų apklausų dalyviai mano, kad sveikatos sektoriuje kyšininkaujama daugiausiai? Kodėl, Jūsų įsitikinimu, vyrauja tokia nuomonė? Ar iš tikrųjų situacija tokia bloga?

Kiekviena problema turi savo priežastis ir pasekmes. Kalbant apie pacientų ir medikų kyšininkavimą,  pirma reikia prisiminti sveikatos sistemos praeitį. Pradedantis gydytojas iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo gaudavo 92 rublius, kai eilinis technologas su spec. išsilavinimu uždirbdavo du kartus daugiau. Tai buvo milžiniškas skirtumas ir nepagarba mediko profesijai.  Kai jauni gydytojai klausdavo, kodėl tokia neteisybė, atsakymas būdavo maždaug toks – jūs papildomai užsidirbate iš pacientų. Tai buvo nerašyta taisyklė. Ši „kultūra ir tradicija“ gyvavo dešimtmečius. Deja, ir atkūrus nepriklausomybę, neskubėta skirti deramą dėmesį spręsti šią problemą iš esmės, reikšmingai didinant finansavimą medicinai.

Tiesa, paskutiniais metais situacija keičiasi– valstybės investicija į atlyginimų didinimą pradeda  duoti rezultatus. Visuomenė žino, kad medikai pradeda gauti tinkamą atlygį, nebejaučia tokio stipraus „kultūrinio istorinio“ spaudimo atsilyginti. 

Pastaruoju metu daug investuojama į antikorupcinį švietimą. Į kokią auditoriją jis turėtų būti orientuojamas pirmiausiai? Kam aktualiausia ši tema?

Mokymai turi būti vedami ir medikams, ir visuomenei. Reikia keisti nuostatą, kad kažkokia „padėka“ gali pakeisti medikų požiūrį į gydymą. Jaunoji karta jau užaugo su vertybėmis, kad mokesčius mokėti yra normalu, kaip normalu gauti atitinkamą socialinį gėrį už tai. Ir be papildomo užmokesčio.

Vyresnė karta, turbūt, iš dalies liks prie savo įpročių, tačiau ir jie keičiasi, kaip keičiasi Lietuva.

Deja, yra tam tikra visuomenės dalis, kuri mokesčių mokėjimą vadina kvailyste, medicinos problemas linkusi spręsti provokuodama medikus įvairiausiems nusidėjimams. Štai čia yra labai svarbus medikų švietimas ir antikorupcinio atsparumo stiprinimas.

Lietuvoje skiriama daug pastangų kovai su korupcija, taip pat ir medicinoje. Jūsų nuomone, kokie svarbiausi sprendimai valstybiniu mastu buvo priimti? Kurie labiausiai pasiteisino, padėjo mažinant korupciją? Prašome papasakoti apie Jūsų patirtį kovojant su korupcija, kokių rezultatų pavyko pasiekti?

Jau minėjau, kad teisingų atlyginimų mokėjimas yra vienas iš svarbiausių žingsnių. Vyriausybės įsipareigojimas 2020 m pasiekti, kad gydytojų atlyginimai būtų ne mažiau 3 kartus, o slaugytojų ne mažiau 1,5 karto didesni už  vidutinį darbo užmokestį, yra adekvatus atlygis medikams už jų sunkų darbą.

Kita labai svarbi priemonė nacionaliniu mastu – informacinės pacientų registravimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas gydymo įsataigose. Pacientų eilių skaidrus sudarymas, vienodų paslaugų prieinamumo sąlygų užtikrinimas yra dar vienas pamatinis sveikatos sistemos sprendimas.

Na ir dar vienas labai svarbus sprendimas, kurį šiuo metu inicijuoja Sveikatos apsaugos ministerija – tai gydymo įstaigų turto valdymo formos ir paslaugų įkainio pakeitimas, kuris labai prisidėtų prie gydymo įstaigų infrastruktūros, tame tarpe įrangos, valdymo bei atnaujinimo skaidrinimo.

Jeigu kalbėtume apie ligoninę, tai visų pirma yra labai svarbi vadovo atsakomybė, jo aiškiai deklaruotos vertybės. Šiandien mūsų ligoninėje vykdomos struktūrinės permainos. Nuo vienodų principų pokyčiams  vykdyti laikymosi prasideda antikorupcinės aplinkos formavimas. Ar kalbėsime apie pareigybių, ar darbo užmokesčio politiką. Taip pat ir aiškaus darbo organizavimo, reglamentų rengimas. Visa tai turi būti nukreipta paciento poreikių tenkinimui efektyviausiu ir saugiausiu būdu.

Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius teisės aktus net šokolado plytelė, gėlės iš savo darželio ar obuoliai iš savo sodo atnešti gydytojui laikomi kyšiu. Daug  kas sako, kad tai neteisinga, juk tai tik nuoširdi padėka medikui. Kaip Jūs tai vertinate?

Viena vertus, galbūt tai būtų toleruotina, jeigu nebūtų to šleifo, apie kurį ką tik kalbėjome. Kita vertus, kaip jaustis toje pačioje palatoje gulinčiam pacientui, gyvenančiam blokiniame daugiabutyje, kuris arba neturi tokios galimybės, arba jo vertybės neleidžia taip elgtis? Todėl net tokios smulkmenos tampa nepriimtinos pacientų etikos prasme.

Vakarų Europoje kyšiai gydytojams yra retenybė, ar iš viso nesuprantamas dalykas. Kas lemia, kad korupcijos ten nėra?

Pagrindinė priežastis – senosios ES šalys yra išsprendusios daugumą problemų, apie kurias mes vis dar kalbame, bet turime viltį, kad bus išspręstos.

Tiesa, atsilyginimo kultūra yra ir kitose šalyse – štai Vokietijoje kai kuriose ligoninėse yra aukų dėžutės, į kurias galima įmesti tam tikrą padėką už gydymą, kurią dalinasi visas kolektyvas. JAV taip pat galima atsilyginti – kartais ten pervedamos į sąskaitas „padėkos“ penkiaženklėmis sumomis.

Lietuvoje taip pat kaip padėką už gydymą jau galima pervesti lėšų į gydymo įstaigų sąskaitas. Ar yra gerų atsilyginimo, padėkos pavyzdžių Jūsų ligoninėje?

Taip, neseniai kreipėsi paciento, ilgai gydyto reanimacijoje, šeimos nariai. Jie buvo sužavėti medikų dėmesiu bei pasišventimu ir pasisiūlė pervesti į ligoninės sąskaitą 1000 eurų medicinos pagalbos priemonėms nusipirkti. Mes su dėkingumu priėmėme šią paramą.

 

 

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad visi, norintys finansiškai atsilyginti medikams už jų darbą, tai gali daryti oficialiai – norimo dydžio finansinė parama turi būti oficialiai pervedama į specialią įstaigos sąskaitą. Gauta pinigai bus panaudoti medikų tobulinimuisi, kvalifikacijos kėlimui.

 

Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.