Profesinėje akušerių šventėje- apie medikų galimybę dalintis džiaugsmu

Data

2018 05 10

Įvertinimas
0
Respublikinės Šiaulių ligoninė akušerės paminėjo profesinę šventę.
Respublikinės Šiaulių ligoninė akušerės paminėjo profesinę šventę.

Zita KATKIENĖ

Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė

www.siauliuligonine.lt

Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos salėje surengta Šiaulių krašto akušerių konferencija „Naujausios žinios – galimybė suteikti gyvenimo džiaugsmą kitam…”, skirta Tarptautinei akušerių dienai paminėti. Renginio organizatorė Šiaulių krašto akušerių draugijos pirmininkė Dalė Sungailienė pasveikino konferencijos dalyves su Tarptautine akušerių diena. Daug gražių ir šiltų žodžių išsakė ir klinikos vadovas prof. dr. Linas Rovas. Pasveikino koleges akušeres ir Moters ir vaiko klinikos Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir slaugos skyriaus vedėja Liuda Gražina Bekerienė, neseniai tituluota Nusipelniusia Lietuvos gydytoja bei apdovanota Nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklu.

Ligos ir naujovės

Pranešimą „Vaginalinės infekcijos. Naujausios gydymo alternatyvos“ perskaitė med. dr. gyd. akušeris-ginekologas Renatas Samulėnas. Pasak gydytojo, apsilankyti pas ginekologą dažniausiai moterį paskatina pasirodžiusios neįprastos išskyros.

Įprastos fiziologinės išskyros yra bekvapės ir savo išvaizda primena žalio kiaušinio baltymą. Jų kiekis ir pobūdis nuolatos kinta, priklausomai nuo menstruacinio ciklo fazės ir moters amžiaus. Tačiau kada tai – norma, o kada ligos simptomas paaiškėja, kai ginekologas diagnozuoja grybelinę infekciją – pienligę (makšties kandidozę.)

Vienas iš pagrindinių simptomų – niežulys ir gausios, varškės konsistenciją primenančios išskyros. Jų daugiau būna ryte. Gali pastebėti odos paraudimą, lytinių organų gleivinės niežėjimą, perštėjimą, pajusti deginimą. Ligos priežasčių – daugybė: nusilpęs imunitetas, vartojami vaistai, netinkamos higienos priemonės ar net perdėta higiena.

Pienligė gydoma vaistais nuo grybelio. Vaistai gali būti įvairių formų: žvakutės, geriamosios kapsulės ar makšties kremas. Priklausomai nuo ligos įsisenėjimo, gali užtekti ir vienkartinės dozės, tačiau būna atvejų, kuomet reikia pusės metų kurso.

Apie virkštelės kraujo kamieninių ląstelių surinkimą ir saugojimą pasakojo medicinos biologė Gintarė Stundžienė. Kamieninės organizmo ląstelės yra nediferencijuotos (nespecializuotos ) ląstelės, turinčios unikalią savybę virsti bet kokiomis organizmo ląstelėmis (audinių, organų, kraujagyslių). Pasak specialistės,  dėl šio sugebėjimo kamieninės ląstelė tokio unikalios. Jos gali būti naudojamos įvairių ligų gydymui: leukemijai, cukriniam diabetui, išsėtinei sklerozei, cerebrinis paralyžius, vėžys.

Tam ir renkamos kamieninės ląstelė bei saugomos. Lietuvoje yra vienintelis privatus bankas, įkurtas 1991 metais, saugantis ląsteles, kurias akušerės surenka po gimdymo iš virkštelės. Tris minutes trunkančios procedūros metu gimus kūdikiui iš virkštelės surenkamas kraujas.

Pasak medicinos biologės, renkant kamienines ląsteles iš virkštelės ir placentos, nereikia jokių invazinių procedūrų į žmogaus organizmą. Lietuvoje saugojamos kamieninės ląstelės gali būti naudojamos tik šeimos narių gydymui.

Medicina kaip menas

Vaikų priėmimo, skubios diagnostikos ir slaugos skyriaus vedėja Liuda Gražina Bekerienė, konferencijos dalyviams kalbėjo apie mediko ir paciento nekaltą flirtą. Gydytojai, dirbančiai su vaikais, dažniausiai ir tenka bendrauti bei nekaltai flirtuoti su vaikais.

„Pacientai leidžia medikams juos apžiūrėti, liesti, manipuliuoti bet kuriomis jų kūno dalimis, net ir pačiomis intymiausiomis. Leidžia tai daryti, nes tiki, kad medikai veikia jų sveikatos labui“,- sako gydytoja ir patikina, jog kiekvienas gydytojo sprendimas ir kontaktas su vaiku – profesionalus.

Medicina, pasak specialistės, yra menas tik tada, kai žinios, įgūdžiai, asmenybė ir pažiūros susilieja į nedalomą visumą. Medikai žinias nuolat papildo kursuose, konferencijose, kas penkeri metai turi atnaujinti licenciją. Medikų įgūdžiai atsiranda dirbant, mokantis, nuolat rodant smalsumą.

Pasak gydytojos L. G. Bekerienės, sveikatos apsaugos ministerijos tyrimo rezultatai parodė, kad 80 proc. pacientų pasitiki medikais trečio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose ligoninėse, kitose tokių gerų rezultatų nėra. Tyrimo išvadose nurodyta, kad pagrindinė problema – tai bendravimo tarp pacientų ir medikų problema.

Bene svarbiausia vertybė medicinos praktikoje yra užuojauta. Ji reiškia supratimą ar aktyvų susirūpinimą dėl kitą asmenį ištikusios nelaimės. Gydant pasiekiami geresni rezultatai, kai pacientas mato, kad medikai juo nuoširdžiai rūpinasi.

Pastaruoju metu viso pasaulio medikai pripažįsta paciento autonomijos vertybę, kuri reiškia, kad paciento valia priimant galutinį su jo sveikata susijusį sprendimą yra lemiamas veiksnys.

Seniausias ir svarbus medicinos principas yra informacijos apie pacientą ir jo sveikatą konfidencialumo principas. Jis įtvirtintas tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose, aptariamas kodeksuose.

Kūdikio gimimas - stebuklas

Konferencijos dalyvėms akušerėms vaikų pediatrė kalbėjo ir apie jų kasdien matomą stebuklą – kūdikio gimimą. Patyrusi medikė pastebėjo, jo gimdymo palatoje, kur nestinga baimės ir kančios, svarbiausia-pasitikėjimas. Kai mama gydytoju pasitiki, vaikas gimsta lengviau, o vėliau, kai suserga, ir sveiksta greičiau.  Pasitikėjimas prasideda nuo šypsenos. „Koks būtų profesionalas be meilės žmogui?“ - klausė patyrusi gydytoja.

Gydytoja sako, kad pasaulyje yra trys gražiausi dalykai: pirmas-vaikai, antras-nėščia moteris, trečias-gimdymas. Anot gydytojos, gimdymas - ne šiaip akimirka, tai stebuklas, kuriam būtina tyla, ramybė, teigiama emocija. Gimdymo gražumas toks stiprus, kad lieka atmintyje visą gyvenimą ir net lemia gyvenimo sėkmę ar nesėkmę. Nors kūdikiui tai grėsminga audra, viesulas, jį spaudžia, gniuždo, jam baisu. Tačiau užtenka padėti jį ant mamos krūtinės, susitinka jų žvilgsniai, ir abu išvysta nepakartojamą grožį. Motinos paglostymas yra meilės kalba, kuri nuramina. „Akušerių darbas yra nuostabus, nes jų rankos pirmosios liečia žmogų. Tai jos padeda suvokti motinystės džiaugsmą“, - teigė L. G. Bekerienė ir patarė apginti mažą kūnelį nuo erdvės, į kurią jis pateko. O tam reikia suglausti jo rankytes, susupti, nes mojuojantis rankytėmis ir kojytėmis naujagimis nesijaučia saugus, o akušerės ir gydytojai ginekologai ir yra tie žmonės, kurie turi suteikti saugumą ir ramybę.

„Kaip nuraminti verkiantį naujagimį?‘, - klausė gydytoja ir pati atsakė: „Paprastai, reikia kalbėti su juo suprantama jam kalba. Tai meilės kalba, kurią be žodžių supranta visi. Taip, kaip kalbasi įsimylėję, o jie nesako žodžių, jie liečia vienas kitą. Apkabindami vienas kitą rankomis, jie atsiriboja nuo aplinkinio pasaulio. Taip reikia kalbėtis ir su naujagimiu – dėmesingų, mylinčių motinos rankų kalba, kurios ramiai ir iš lėto prisitaiko prie kūdikio gyvenimo ritmo“ – teigė gydytoja.

Tačiau naujagimis pirmiausia pajaučia  medikų rankas, kurios savo darbą atlieka su meile ir pagarba kūdikiui bei gimdyvei. Praktika rodo, kad kai verkiantį kūdikį paliečia patyrusios, stiprios medikų rankos, jis nurimsta.

Nuostabų, didingą darbą dirbančioms akušerėms gydytoja pediatrė linkėjo padėti moterims suvokti motinystės didingumą, naujagimiui - nugalėti baimę, o abiems teikti saugumą ir ramybę.