Pirmoji neišnešiotų naujagimių šventė: ankstukams daugėja dėmesio, pagalbos ir dovanų

Data

2017 11 24

Įvertinimas
2
ankstukuImage.JPG
Asociacijos „Neišnešiotukas“ garbės narė Vaida Aleksandravičienė dėkinga ankstukų ambasadorei Šiauliuose Dovilei Rimeikytei bei neišnešiotų naujagimių asociacijos prezidentei Astai Radzevičienei už nuolatinį dėmesį ankstukams.

Zita KATKIENĖ

Respublikinės Šiaulių ligoninės

viešųjų ryšių specialistė

www.siauliuligonine.lt

Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje pirmą kartą paminėta Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Į šventiškai papuoštą administracijos salę susirinko ne tik medikai, bet ir Neišnešiotų naujagimių asociacijos nariai, tėvai ir net seneliai, žinantys, ką reiškia sulaukti naujagimio anksčiau laiko, ir net patys per anksti gimę vaikai ir jų bendraamžiai, svečiai, atvykę ne tik su sveikinimo žodžiais, bet ir dovanomis patiems mažiausiems iš mažiausių. Akivaizdu, jog ankstukams daugėja ne tik dėmesio, bet ir pagalbos bei dovanų.

Pirmoji ankstukų šventė

Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje per metus gimsta per 100 neišnešiotų naujagimių. Klinikos akušeriai-ginekologai, pirmieji paimantys į rankas anksčiau laiko gimusį naujagimį, bei neonatologai – naujagimių gydytojai, kuriems tenka rūpintis ankstukų sveikata, drauge su asociacija „Neišnešiotukas“ ir surengė šventę, kurioje nestigo jautrių žodžių, sveikinimų, padėkų ir, žinoma, dovanų. Šventės organizatorė ir vedančioji akušerė-ginekologė Emilija Bogužienė į sceną, padabintą purpurinės spalvos orchidėjomis, balionais, ekspozicijos „Gimę su genijaus žyme“ nuotraukomis, bylojančiomis apie gyvenime vykstančius stebuklus – užaugančius ankstukus, kvietė šventės svečius.

Susirinkusius sveikino Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir pastebėjo, kad ta gyvenimo griūtis, kai per anksti į gyvenimą ateina vaikelis, dažniausiai baigiasi sėkme ir džiaugsmu. „Gal todėl ir  medikių, kasdien būnančių su naujagimiais, akys labai geros, šiltos“, - pastebėjo A. Visockas.

Sveikino susirinkusius ir neišnešiotų naujagimių asociacijos prezidentė Asta Radzevičienė, pati prieš 9 metus pagimdžiusi kūdikį trim mėnesiais anksčiau laiko.

„Aš tada net nežinojau, kad vaikai gimsta anksčiau laiko“, - prisiminė prezidentė skaudžius išgyvenimus, kurie į šeimą atneša ne tik nuostabą, bet ir santykių krizę, nežinomybę, baimę, kuri ištinka kiekvieną šeimą, susilaukusią ankstuko“, - sakė Asta.

Gyvenimas rodo, jog ši krizė įveikiama. Ankstukai sustiprėja ir dažnas į mokyklą eina pasivijęs ar net praaugęs savo bendraamžius, dažnas jų apdovanotas gabumais ar net genialiais talentais.

Buvo perskaitytas ir LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas asociacijos nariams, tėveliams, vaikams, minintiems Pasaulinę neišnešiotukų dieną.   

Asociacija „Neišnešiotukas“, klinikai padovanojo dirbtinį plaučių ventiliacijos aparatą, skirtą transportiniam inkubatoriui, kuriuo neišnešiotukai ir sergantys naujagimiai vežami į Vilniaus ir Kauno klinikas.

Šios šventės organizatorei neonatologei Vaidai Aleksandravičienei asociacijos „Neišnešiotukas“ prezidentė A. Radzevičienė įteikė padėką ir suteikė asociacijos garbės narės vardą.

Susirinkusius smuiko melodija pradžiugino Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos trečios klasės moksleivis Paulius Ubartas, vadovaujamas smuiko mokytojos Nijolės Prascevičienės. Ir pats Paulius suskubo į šį pasaulį, gimė 34 savaitę ir svėrė 2240 g. Tačiau šiandien jis nesiskiria nuo bendraamžių, nebent tik gabumais muzikai.

Ankstukų šventės neaplenkė ir muzikantas Virgis Stakėnas, sukūręs ankstukų himną „Ašarėlė“ bei aktyviai dalyvaujantis asociacijos veikloje. Mat Virgis pats gimė anksčiau laiko ir yra ankstukų dvynukų senelis. 

Sveikinimai jubiliejaus proga

Visų Moters ir vaiko klinikoje gimusių ankstukų gyvenimo kelias prasideda Naujagimių ir naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje, kuriam vadovauja gydytoja neonatologė Virginija Gedvilienė. Prieš 25-erius metus įkurto skyriaus darbuotojai taip pat nestokojo dėmesio. Jubiliejaus proga skyriaus darbuotojus pasveikino Moters ir vaiko klinikos vadovo pavaduotoja dr. Margarita Valūnienė. Ji pastebėjo, jog ankstukai, gydomi šiame skyriuje, teikia daug stiprybės darbuotojoms, kurios šiame skyriuje dirba ilgus metus. Už rūpestingą, atsakingą ir pasiaukojamą darbą 20 ir daugiau metų skyriuje dirbančioms darbuotojoms: gydytojai neonatologei Žydrūnei Gintarei Mikelienei, anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojoms Editai Astrauskienei, Laimutei Liugienei, Genovaitei Leliukienei, Irenai Motiejaitienei, Ligitai Gečienei, Daivai Vaitiekūnienei, Meilutei Vėževičienei, Margaritai Motiekaitienei, Audrai Naudžiuvienei, slaugytojo padėjėjai Dijanai Červinskienei bei ūkio reikalų tvarkytojai Ilonai Junkienei  įteiktos Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktoriaus pavaduotojo chirurgijai, laikinai einančio generalinio direktoriaus pareigas, Antano Pauliuko padėkos.

Naujagimių ir naujagimių intensyvios terapijos skyriaus 25-ių metų proga susirinkusius sveikino nuo pirmos dienos šiame skyriuje dirbanti gydytoja neonatologė Žydrūnė Gintarė Mikelienė. Anot gydytojos, apie 90 proc. neišnešiotų naujagimių, gimusių Moters ir vaiko klinikos Akušerijos skyriuje, savo kelią pradeda Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Tai, kad šio skyriaus gyvavimas sutampa su Lietuvoje atkurtos nepriklausomybės metais – neatsitiktinumas. Pasak Ž. G. Mikelienės, atsikūrusios Lietuvos politikai išgirdo medikų prašymą įkurti naujagimių reanimacijos skyrius, kurių iki tol nebuvo. Deja, nebuvo tam nei patalpų, nei aparatūros – tik pacientų srautas. Neonatologai, padedami reanimatologų bei kitų specialistų, padarė viską, kad intensyvioji terapija naujagimiams modernėtų, medicininės pagalbos galimybės didėtų. Pasak gydytojos, šiandien dirbti tenka naujose, modernia aparatūra aprūpintose patalpose. Tačiau svarbiausia – nuoširdūs, savo darbui pasiaukoję žmonės, be galo mylintys naujagimius ir gebantys jiems padėti net ir tada, kai pernelyg anksti atskuba į šį pasaulį.

Skyriaus jubiliejaus proga buvusius kolegas pasveikino ir prieš aštuonerius metus į užtarnautą poilsį išėjusi gydytoja neonatologė Daiva Daunorienė, išgelbėjusi labai daug naujagimių gyvybių. Didžiulę kolegų ir mamų pagarbą iki šiol išsaugojusi specialistė linkėjo, kad naujagimiai dideli augtų pas mamas ir gimtų laiku.  

Skyriaus medikus ir visus susirinkusius dainomis pasveikino sanatorinio lopšelio-darželio „Pušelė“ grupės „Neofolk“ vaikai, kuriuos į šventę atlydėjo vadovė Armida Baltutytė-Bražienė.   

Megztos kojinytės - neišnešiotukams

Kiekvienas neišnešiotas naujagimis – skaudi šeimos istorija. Savąja pasidalino neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ ankstukų ambasadorė Šiauliuose Dovilė Rimeikytė, papasakojusi sūnelio ankstuko Dominyko, (gimusio 31 savaitės, 1130 g., 36 cm) istoriją. Moteris dėkojo likimo draugėms, kurios suteikė reikiamos informacijos, kai žemė slydo iš po kojų.

Neišnešiotų naujagimių bendruomenės vardu ankstukų ambasadorė Šiauliuose dėkojo visiems, surengusiems šią šventę ir padedantiems ankstukų šeimoms. Padėkas įteikė gydytojai neonatologei Vaidai Aleksandravičienei bei akušerei-ginekologei Emilijai Bogužienei, S. Sondeckio menų gimnazijos smuiko mokytojai Nijolei Prascevičienei, „Linksmosios šventės“ dalyvei Monikai Kairienei ir Senojo Bokšto klinikos atstovui Tadui Kondratavičiui, „Pušelės“ direktorei Florinai Varkalienei, auklėtojai Rimai Ručinskienei ir „Neofolk“ kolektyvo vadovei Armidai Baltutytei-Bražienei. 

Nei vienas vaikas neužauga be pasakų. Tad ir šioje šventėje lankėsi rašytoja, pasakorė, trijų vaikiškų knygučių ir šimtų asmeninių pasakų kūrėja bei edukacinių dirbtuvių „Noriu pasakos“ autorė Neringa Tik. Pasakų kūrėjos sekamos pasakos sudomino ir pradžiugino šventės dalyvius. Neringa teigė, jog pasakos reikalingos visiems vaikams, o ypatingai – ankstukams.

Bene labiausiai neišnešiotiems naujagimiams reikalinga šiluma. Tėveliai ne visada suskumba pasirūpinti šiltomis kojinėlėmis, kepurėlėmis, nes ankstukai gimsta ne tik ne laiku, bet ir labai netikėtai. Po šios šventės ilgam šių grožybių ankstukams nestigs. Net 57 rankomis megztas kepurytes ir tiek pat kojinyčių ankstukams dovanojo lopšelio darželio „Pušelės“ darbuotojos. Mezgėjos iš Mosėdžio atvežė 130 porų miniatiūrinių kojinių. Pasveikino ankstukus gydančius medikus ir Šiaulių sąjungos narys Robertas šakalys, papasakojęs savo šeimos, kurią aplankė net du ankstukai, istoriją. Vieno vaikaičio medikams nepavyko išgelbėti, o antrajam jau devyneri metai.  

Pasveikino šventės kaltininkus ir labdaros ir paramos fondo narės Dina ir Odeta bei Naujagimių ir naujagimių intensyviosios terapijos skyriui padovanojo 500 sauskelnių, kurių mažyliams išties stinga.

Šventės dalyviai, svečiai ir organizatoriai iš salės išėjo rankose nešini balionais, kuriuos Moters ir vaiko klinikos kieme paleido į dangų, kaip didžiulę purpurinę šviesią viltį, simbolizuojančią ne tik norą, bet ir galimybę padėti tiems, kurios pagalbos reikia labiausiai – patiems mažiausiems neišnešiotumams.

 

 

Didžiausia rizika – neišnešiotas naujagimis

Vaida ALEKSANDRAVIČIENĖ

Naujagimių ir naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus gydytoja neonatologė,

asociacijos „Neišnešiotukas“ garbės narė  

 

Įprastai normalus nėštumas trunka nuo 37 iki 42 savaičių, bet PSO duomenimis 1 iš 10 naujagimių gimsta neišnešiotas. Lietuvoje - 1 iš 20, tai yra nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės. Lietuvoje tokie naujagimiai kasmet sudaro maždaug 6 proc. visų Lietuvos naujagimių.

Šiauliuose kasmet gimsta apie 100 neišnešiotukų.  Priklausomai nuo gestacijos savaičių, gimdymo eigos, vaikučio brandumo, jam būna reikalinga atitinkama pagalba. Pavyzdžiui didesniems neišnešiotumams, kai gimsta 35-36 savaitę, pagalbos gali ir neprireikti, jie lieka su mamyte gimdykloje, vėliau palatoje, sėkmingai žinda krūtį ir namo išvyksta panašiai kaip ir išnešioti naujagimiai. Kuo naujagimis yra mažesnis, kuo ryškesni jo nesubrendimo požymiai, tuo daugiau pagalbos jam reikia, nes jis nemoka kvėpuoti, čiulpti, ryti, nesugeba palaikyti normalios kūno temperatūros. Neišnešiotų naujagimių gyvybė ilgas savaites balansuoja ties gyvenimo ir išėjimo riba. Dėl to didesnė tikimybė, kad išgyvenęs toks naujagimis turės ilgalaikę negalią. Kaune ir Vilniuje tokie neišnešiotukai yra stebimi, kas trys mėnesiai yra vertinama jų raida ir sveikatos būklė: klausa, rega, neurologinė raida, pagal reikalą konsultuoja ir kiti specialistai.

Lietuvoje pats mažiausias gimęs, išgyvenęs ir sėkmingai užaugęs naujagimis svėrė vos 450 gramų, o mažiausiai išnešiotas naujagimis gimė vos 22 nėštumo savaičių.

Tokie naujagimiai gali gimti bet kurioje Lietuvos ligoninėje, kurios medicinos personalas susiduria su nemažais iššūkiais.  

Didžiausioje rizikos grupėje yra mažyliai, gimę anksčiau nei 28 nėštumo savaitę ir sveriantys mažiau nei 1000 gramų. Neišnešiotumas tam tikra prasme yra būsena, iš kurios mes turime padėti naujagimiui išaugti, turim užtikrinti kuo panašesnes gyvenimo sąlygas kaip kad jis jas turėtų augdamas mamytės pilvelyje. Būtų idealu, jeigu jie gimtų perinataliniuose centruose Vilniuje ar Kaune, tačiau neišnešiotukai gali gimti bet kuriai šeimai, nepriklausomai nuo to, kuriame mieste ji gyvena.

Anksčiau laiko naujagimiai gali gimti dėl įvairių mamos infekcinių ligų (lytinių takų, šlapimo takų, raudoniukės, citomegalijos ir kitų), taip pat dėl nėštumo metu įvykusių pokyčių (preeklampsijos, daugiavaisio nėštumo, polihidramniono), dėl trauminių gimdos pažeidimų (buvusios operacijos, nėštumo nutraukimai), reikšmės turi ir lėtinės motinos ligos (širdies patologija, cukrinis diabetas), labai svarbus yra mūsų gyvenimo būdas ir sąlygos (alkoholio vartojimas, rūkymas, bloga mityba, lėtinis stresas, sunkus darbas, netgi ir kelionės), antigeninis motinos ir vaisiaus netapatumas.

Priešlaikiniai gimdymai gali įvykti ir dėl priežasčių, susijusių su pačiu naujagimiu (įvairios vaisiaus chromosomų anomalijos, raidos sutrikimai).

Todėl labai svarbu stiprinti visus neonatologijos centrus, mokyti ir slaugytojus, ir gydytojus dirbti su tokiais mažais naujagimiais pirmomis paromis. Visus iki 32 gestacijos savaitės gimusius, bei sunkai sergančius naujagimius kvalifikuota medikų komanda, sudaryta iš gydytojo neonatologo ir tam paruošto slaugytojo, su specialiu automobiliu perveža į Kauną ar Vilnių. Pavyzdžiui Šiauliuose kasmet gimsta apie 100 neišnešiotukų, dauguma jų būna vėlyvieji, nedidelė dalis – gimę iki 30 savaičių. Todėl tiek gydytojas, tiek slaugytojas turi mokėti suteikti visą reikiamą pagalbą. Gal ir atrodo keista, bet slaugytojas yra tas žmogus, kuris pirmomis valandomis su ankstuku praleidžia daugiausiai laiko. Daugiau net nei mama ar gydytojas. 

Gerėjant medicininei įrangai, kylant gydytojų ir slaugytojų kvalifikacijai metams bėgant gerėja ir tokių naujagimių išgyvenamumas.  Remiantis prof. N. Drazdienės duomenimis, Lietuvoje šiandien labai mažų, nė kilogramo nesveriančių naujagimių išgyvenamumas, palyginus su pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais, išaugo nuo 12 iki 65 proc., o didesnių, sveriančių daugiau kaip 1 kg (1000 g – 1499 g) – nuo 48 iki 95 proc. Tad pasidžiaugti tikrai yra kuo.