Ligoninės medikai skatina važiuoti dviračiais

2017 09 11
DSC00458.JPG

Respublikinės Šiaulių ligoninės kiemo keliais vis dažniau gali sutikti važiuojantį dviratininką. Tai ne kas kita, bet tos pačios gydymo įstaigos darbuotojai, nusprendę į darbą ir iš jo važiuoti dviračiu. Šią idėją gydytojų pasitarimo metu iškėlęs Kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Andrius Bubliauskas sulaukė ne tik gydytojų, bet ir gydymo įstaigos administracijos pritarimo. Įrengta dviračių saugojimo vieta ir viliamasi, jog gydytojų rodomas pavyzdys užkrės ne tik daugiau ligoninės darbuotojų, bet šis užkratas sklis ir visame mieste, sukeldamas norą minti dviračio pedalais ne tik į darbą, bet ir lankant artimuosius, gydomus ligoninėje, vykstant į procedūras ar konsultacijas.

Skandinavų pavyzdys užkrečiantis

Tai, kad dviratis gali būti ne tik sporto, bet ir puiki susisiekimo priemonė, pasimokyti lankantis Europoje yra iš ko. Kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas anesteziologas-reanimatologas Andrius Bubliauskas kasdieniu važiavimu dviračiais susižavėjo stažuotėje Švedijoje. Medikui dviračiais ne tik į darbą, bet ir kitais reikalais važiuojantys švedai padarė didelį įspūdį ir jis nusprendė, jog grįžęs namo ir pats į darbą važiuos dviračiu. „Ten yra visa šio judėjimo kultūra. Žmonėms nebūna blogo oro. Pats mačiau – ir lietuj lyjant, ir pučiant vėjui – pilna dviratininkų gatvėje. Yra sukurta tam struktūra, tikiu, kad ir pas mus tai ateityje bus“, - sako gydytojas, ne tik pats sėdęs ant dviračio, bet ir nusprendęs paskatinti kolegas minti dviračio pedalus bei rodyti pavyzdį ir miesto žmonėms. Širdies ir kraujagyslių centro vadovė dr. Nora Kupstytė taip pat neliko abejinga. Kreipėsi į ligoninės administraciją ir pasirūpino galimybe saugiai laikyti dviračius. Šiuo metu skirtas sandėliukas, kuriame įrengtas ne tik užraktas, bet ir signalizacija. Įrengtas stovas penkiems dviračiams laikyti, bet jau dabar būna, kad saugoma 13-15 dviračių. A. Bumbliauskas sako, jog dviratininkų ligoninėje tikrai daugėja, tad ir dviračiams saugoti vietų reikės daugiau.

Šiauliuose važiuoti dviračiu sudėtinga

Kasdien į darbą ligoninėje ir iš jos anesteziologui-reanimatologui A. Bubliauskui tenka įveikti beveik 4 kilometrus. Nors atstumas ir nedidelis, tačiau iš kitos pusės pėsčiųjų taku iki ligoninės atkakti dviračiu nėra paprasta, nes dviračio tako šioje atkarpoje nėra. Tenka važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, kur vairuotojai dviratininkams nėra dėmesingi ir tolerantiški. Tenka minti dviratį ir pėsčiųjų taku, kurio grindinys nelygus, plytelės išdaužytos, bordiūrai aukšti. Iš pietinio rajono važiuojančiam kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojui Eugenijui Markuriui tenka įveikti didesnį atstumą iš pietinio miesto rajono, tačiau važiuodamas dviračių takais jaučiasi puikiai. To paties skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Rasa Karalienė įveikia atstumą iki ligoninės nuo Aleksandrijos. Kas rytą dviračiu į darbą ligoninėje važiuoja ir Gastroenterologijos-endokrinologijos skyriaus vedėja gydytoja gastroenterologė Gitana Acutė, Teisės skyriaus vedėja Indrė Masiulienė, Rentgeno chirurgijos ir neinvazinės diagnostikos skyriaus vedėja intervencinė kardiologė Aušra Dambrauskaitė, gydytojas nefrologas Algirdas Tamošaitis – Nefrologijos-toksikologijos skyriaus vedėjas ir kiti, rečiau ar dažniau kelionei į darbą pasirenkantys susisiekimo priemonę dviratį. „Tie, kurie neturi dviračio, svarsto jį įsigyti. Palaikančiųjų entuziastus ligoninėje daug: atvažiuojančius dviračiais į ligoninės teritoriją sutinka, sveikinasi, kelia ranką – tikimės, kad entuziastų daugės“, - sako A. Bubliauskas, įsitikinęs, jog ir miestas galėtų prisidėti, gerindamas infrastruktūrą, kad Šiauliuose, nuo seno vadinamuose dviratininkų miestu, dviračiu važiuoti nebūtų sudėtinga, kad netrūktų takų ir į visus miesto rajonus būtų galima be vargo nuvažiuoti dviračiu. Pasimokyti miesto valdžia galėtų iš Skandinavijos šalių, kur eisme dalyvaujantis dviratininkas yra aukštesnėj pakopoj, nei automobilio vairuotojas. Jam yra pirmumas, kertant pagrindines gatves ir visur kitur. Danijos sostinė Kopenhaga, pietų Švedijos miestas Lundas – siektini pavyzdžiai, renkantis važiavimą dviračiais. Net ir žiemą, kai ir vėjo daugiau, ir sniego, vis tiek ten nestinga dviratininkų. Net ir mažus vaikus veža dviračiais, nes ten - dviratininkų rojus. Mažais žingsneliais šiauliečius į juos lygiuotis skatina ir ligoninės kardiologai.

Skatinti judėti – kardiologų pareiga

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro vadovė dr. Nora Kupstytė dviračiu važinėja ir Palangoje, kur gyvena jos tėvai, ir Kaune, kur gyvena iki šiol. Šiauliuose kardiologė praleidžia darbo savaitę, bet dviračio dar neturi. „Ir Šiauliuose įsigysiu dviratį ir jungsiuosi prie visų darbuotojų,važinėjančių dviračiais“, - sako centro vadovė, ligoninę kasryt pasiekianti pėstute. Tačiau dviratis būtų puiki galimybė aktyviai leisti laiką po darbo. Gydytoja kardiologė įsitikinusi, jog visiems Šiauliuose važiuoti dviračiais yra puikios galimybės, tik reikia noro. O motyvacija sėsti ant dviračio ir minti pedalus – savo pačių sveikata. Dr. N. Kupstytė sako, jog pakanka 30 minučių fizinio krūvio per dieną, 150 minučių - per savaitę, ir riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis galima sumažinti trečdaliu. Mokslininkų įrodyta, jog net nuo 25 lėtinių ligų gali apsaugoti fizinis aktyvumas. Ir tai – ne tik kraujagyslių ligos. Europos kardiologų draugija yra pateikusi fizinio aktyvumo rekomendacijas, skirtas ir ligoniams, ir sveikai žmonių populiacijai. Šiose rekomendacijose teigiama, jog bet kokio amžiaus suaugusieji turi skirti 100-150 minučių per savaitę vidutinio intensyvumo fiziniam krūviui arba 75 minutes per savaitę intensyvioms treniruotėms ir kompleksiniams užsiėmimams. Pakankamas fizinis krūvis ir 30 minučių - 5 kartus per savaitę arba 50 minučių – tris kartus per savaitę. Neseniai paviešintas mokslinis tyrimas parodė, kad netgi savaitgaliais šioks toks fizinis krūvis yra nauda sveikatai. „Čia - paguoda pritingintiems“, - sako kardiologė. Šios rekomendacijos pateikiamos ligų profilaktikai, ir jos yra įgyvendinamos, nes paprastos.

Apie tai, kaip svarbu teikti žinias pacientams ne tik apie medikamentinį gydymą, bet ir rekomendacijas apie sveiką gyvenseną: sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, vasaros pradžioje buvo kalbama terapinio profilio gydytojų ir kardiologų susirinkime. „Nuspręsta, jog visi savo pacientams nurodysime paprasčiausią fizinio aktyvumo būdą – greitą vaikščiojimą. Eiti tris minutes – greitu žingsniu, tris minutes lėtesniu. Bet žmogus turi suprakaituoti ir pasijusti šiek tiek pavargęs. Taip treniruojama ne tik širdis, bet ir atsiranda nauda visam organizmui“, - sako kardiologė. Remiantis Europos kardiologų draugijos rekomendacijomis savo ligoniams medikai rekomenduoja 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinį krūvį penkis kartus per savaitę arba po 50 minučių – tris kartus per savaitę. „Sergantiems arterine hipertenzija sportuoti tikrai verta, nes iš tiesų sumažėja kraujospūdis, tada galima mažinti skiriamų vaistų dozes, o jauniems ir visai vaistų atsisakyti“, - sako gydytoja.

Jeigu žmogus laikosi rekomenduoto fizinio krūvio, koreguoja mitybą ir svorį, trečdaliu sumažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Širdies nepakankamumu sergantiems pacientams dusulį ir nuovargį taip pat patariama įveikti treniruojantis, o taikant šešių minučių ėjimo testą, kai pacientas pradeda sportuoti, pastebima, jog ėjimo laikas ilgėja ir pacientui akivaizdžiai įrodoma, jog ne tik vaistai, bet ir fizinis aktyvumas yra labai svarbus. Sergantieji nestabilia krūtinės angina ir miokardo infarktu dažnai siunčiami reabilitaciniam gydymui, kur taip pat skiriamas fizinis aktyvumas.

Visi pacientai mokomi būti fiziškai aktyvūs visą gyvenimą. „Esama nuomonės, jog tie pacientai, kuriems jau negalime revaskulizuoti širdies vainikinių arterijų, kuriuos vargina atsparūs gydymui skausmai krūtinėje, viena iš gydymo alternatyvų yra fizinis krūvis ir treniravimasis“, - sako kardiologė Nora Kupstytė.

Sėdę ant dviračių kardiologai rodo gražų pavyzdį tiems žmonėms, kurie neturi laiko sportuoti. Jie gali judėti nuvykdami ir grįždami iš darbo – dviračiu ar pėstute. O Šiaulių miestas, pasak kaunietės gydytojos, puikiai tinka, norintiems gyventi aktyviai, nes būdamas miesto centre gali greitai patekti į gamtos prieglobstį, kur yra vandens telkinys, nemažai vietų pasivaikščioti ir, žinoma, važiuoti dviračiu.

Zita KATKIENĖ
VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės
viešųjų ryšių specialistė