Jungtinė kardiologų konferencija: internai ir profesoriai – lygiaverčiai partneriai

Data

2018 10 04

Įvertinimas
0
kardiologai1.jpg
Gražioje Bistrampolio dvaro aplinkoje į jungtinę IV konferenciją susirinkę kardiologai galėjo ne tik atitrūkti nuo kasdienės ligoninės aplinkos, pabendrauti su kolegomis, bet ir pasimėgauti nueinančios vasaros grožiu.

Zita KATKIENĖ

Respublikinės Šiaulių ligoninės

viešųjų ryšių specialistė

www.siauliuligonine.lt

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro kardiologai drauge su Lietuvos sveikatos mokymo universiteto (LSMUL) Kardiologijos klinikos specialistais bei Kauno krašto kardiologų draugija surengė jau IV-ąją jungtinę kardiologų konferenciją. Tradicija tampančios konferencijos organizatoriai pirmą kartą į Šiaulių ir Kauno kardiologų renginį pakvietė ir panevėžiečius, kurie jau kitais metais pristatys ir išskirtinius, sudėtingų procedūrų ar sudėtingų intervencijų reikalaujančius klinikinius atvejus, iš kurių kardiologų bendruomenė galėtų pasimokyti.

Praktika, skatinanti tobulėti

Kasmet rudenį kardiologų rengiama konferencija – puikus įrodymas, kad teorija ir praktika neatsiejama. Tai pagrindė ir konferenciją pradėjęs intervencinis kardiologas Vytenis Tamakauskas, pristatęs Rentgeno chirurgijos ir neinvazinės diagnostikos skyriaus intervencinių kardiologų  atliktą sudėtingos intervencinės kardiologijos atvejį, kardiologų vadinamą „apvogimo sindromu“- kai dėl poraktikaulinės arterijos okliuzijos širdies ir rankos kraujotaka vyksta per galvos smegenų arterijas. Konferencijos dalyviai gyvai reagavo į žinią, kad pacientas labiausiai stebėjosi tuo, jog vėl gali jausti rankoje pulsą, ko jau seniai nebuvo. Po gydymo sustiprėjo rankos jėga, dingo skausmai krūtinėje. Pasak Širdies ir kraujagyslių centro vadovės dr. Noros Kupstytės–Krištaponės, tai - puikus įrodymas, kad ligoninės intervenciniai kardiologai neapsiriboja vien širdies arterijų intervencijomis, bet stengiasi išplėsti teikiamų procedūrų spektrą.

Atvejis buvo unikalus tuo, kad, neatlikus papildomų tyrimų, kurių ir ėmėsi patyręs specialistas, galėjo būti  atliktas tik paprastas širdies arterijos stenozės stentavimas. Medikui kilo įtarimas, nes pacientas skundėsi rankos silpnumu. Taigi, posakis, jog reikia išklausyti pacientą ir jis pasakys ligą- lieka aktualus.

LSMUL prof. Gediminas Jaruševičius pristatė kairiosios vainikinės arterijos kamieno stento trombozės atvejį. Profesorius dar kartą įrodė, kad tai - katastrofa tiek ligoniui, tiek procedūrą atliekančiam gydytojui. Jis ragino negalvoti, kad stento trombozę lemia tik vartojamų antiagregantų nepakankamas poveikis. Daug šių atvejų įvyksta dėl stento implantavimo procedūros problemų. Tarp konferencijos dalyvių kilo diskusija, jog mažėjantis stento trombozės atvejų skaičius gali būti susijęs su išaugusiu intervencinių kardiologų profesionalumu bei patirtimi. Pacientės gyvybė buvo išgelbėta, bet profesorius akivaizdžiai įrodė, kad specialistas kiekvienu atveju, kai atliekama vainikinių arterijų intervencija, turi būti ypač budrus.  

Pristatyti du echokardiografijos klinikiniai atvejai. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas Vilmantas Smalinskas papasakojo apie kardiologų diagnozuotus darinius širdies ertmėse. Pademonstruoti tipiniai miksomos vaizdai bei itin reto širdies piktybinio naviko, sarkomos, atvejis. Pranešimą baigdamas gydytojas apibendrino ir pateikė informacijos apie piktybinius ir gerybinius širdies navikus.

Vyresnioji kardiologijos rezidentė Dovilė Vaičiulienė parodė echokardiografijos vaizdus po sudėtingos sarkomos šalinimo operacijos, kurios metu atkurtos širdies ertmių struktūros. Šią operaciją sėkmingai atliko LSMUL prof. Rimantas Benetis ir jo kolegos. Profesorius prisipažino, kad ši operacija buvo viena sunkiausių, kokias jam teko atlikti. Pacientė šiuo metu stebima onkologų, jai pradėtas gydymas chemoterapija. Jau po konferencijos kalbėjusi doc. D. Žaliaduonytė-Pekšienė teigė, jog šis atvejis antras LSMUL, kai pašalinta širdies sarkoma, o po operacijos sėkmingai taikoma chemoterapija. Įprastai prognozė pacientų, kuriems diagnozuojamas širdies piktybinis auglys, nebūna gera.  

Visus sudominusi sarkomos gydymo rezultatais rezidentė Dovilė Vaičiulienė, padedama prof. Jolantos Vaškelytės, itin profesionaliai parengė echokardiografijos vaizdų su dešiniųjų širdies dalių perkrova ir su trivarčio vožtuvo nesandarumu diferencinės diagnostikos skirtumus.

Daugiausiai diskusijų bei aptarimų sulaukė klinikiniai širdies ligų atvejai. Pristatymui buvo parinkti išskirtiniai atvejai, kai gydymas buvo pradėtas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, o vėliau ligoniai buvo perkelti į LSMUL Kardiologijos kliniką.

Pirmajai pacientei, kurią vargino sudėtingos kraujo krešumo patologijos bei trombai širdies ertmėse, atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad padėti šiuolaikinė medicina bejėgė. Centro vadovė dr. N. Kupstytė-Krištaponė teigė, jog tai - ne tik  medicinos prasme įdomus atvejis, bet ir bendradarbiavimo tarp dviejų širdies ligų gydymo centrų pavyzdys.

Antras atvejis – neseniai Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gydytas jaunas vyras, kurį keletą mėnesių vargino karščiavimas. Tyrimus atlikę medikai nustatė skysčio širdies ertmėse, širdies tamponadą - paciento gyvybei kilo pavojus. Žmogus išgelbėtas, sėkmingai atlikus perikardo punkciją ir drenavimą, pasitelkus visas galimybes, kurios yra Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.

Šiam pacientui galima buvo įtarti onkologinę ar autoimuninę ligą, bet medikai abejojo, diagnozė liko neaiški.

Sudėtingiems tyrimams pacientas buvo perkeltas į LSMUL. Kolegos pilvo ertmėje nustatė padidėjusį limfmazgį, atliko jo biopsiją, patikslinta, jog yra metastazių kauluose. Histologiškai patvirtinta adenokarcinoma, tačiau pirminis auglys iki šiol neaiškus, net po galybės tyrimų. Šiuo metu pacientas laukia pozitroninės emisijos tomografijos tyrimo, kuriuo ir bus nustatyta auglio lokalizacija ir pradėtas gydymas. Šį klinikinį atvejį pristatė internė Inesa Navickaitė, kuri svajoja tapti kardiologe, ir jaunesnioji kardiologijos rezidentė, dar tik pradedanti savo kelią kardiologijoje, Julija Borkytė. Apibendrindama doc. D. Žaliaduonytė-Pekšienė akcentavo, jog iš Šiaulių jiems perkeliami itin sudėtingų būklių ligoniai.

Dr. Nora Kupstytė-Krištaponė replikavo, kad su lengvais ir vidutiniais, o kai kuriais ir itin sudėtingais atvejais, Šiaulių kardiologai susitvarko patys.

Šiuo atveju reikėjo specializuotos, sudėtingos pagalbos, todėl pacientas ir pervežtas į Kauną. Abi medikės sutarė, kad šių gydymo įstaigų bendradarbiavimas naudingas visiems - ir gydytojams, ir ligoniams.

Diskusijos apie tyrimus, vaistus

Po pertraukos kardiologų dėmesį patraukė naujas paskaitos pristatymo stilius– diskusija. Konferencijos organizatorė dr. Nora-Kupstytė Krištaponė, diskusijos pakvietė LSMUL elektrofiziologą doc. V. Zabielą. Specialistai diskutavo apie naująjį NGAK (ne vitamino K geriamųjų antikoaguliantų) praktinio panaudojimo gidą, gvildeno klausimus, susijusius su NGAK vartojimu Lietuvoje. Diskusija užsitęsė, pranešėjai sulaukė gausybės klausimų.

Aptartas ir išmaniųjų technologijų panaudojimas prieširdžių virpėjimo diagnostikai. Medikams atrodė svarbu prisiminti diagnostikos kriterijus, kas tai yra prieširdžių virpėjimas, kokia jo trukmė, kaip medikas turi reaguoti į išmaniaisiais prietaisais užregistruotus širdies ritmo sutrikimus. Sergantieji prieširdžių virpėjimu dažnai patiria ir ūminės miokardo išemijos sindromus. Tada gydymą reikia derinti su antiagregantais, tad reikia žinoti, kokie yra klinikinių tyrimų duomenys. Doc. V. Zabiela paaiškino, kaip ir kodėl reikia vartoti NGAK prieš sudėtingas elektrofiziologines procedūras ir kada juos nutraukti ar atnaujinti. Aptarti naujausi klinikiniai tyrimai, atlikti taikant intervencinį prieširdžių virpėjimo gydymą, taip pat kairiojo prieširdžio auselės uždariklio perspektyvos kardiologijoje. Diskusijos metu apžvelgta daug kardiologams įdomių dalykų, susijusių su prieširdžių virpėjimu ir insulto prevencija.

LSMUL doc. D. Žaliaduonytė-Pekšienė pristatė inovatyvų širdies nepakankamumo gydymą sakubitrilu ir valsartanu, pasidalino asmenine patirtimi. Geroji žinia, kad ateityje šis gydymas bus kompensuojamas ir gydytojai galės jį skirti visiems pacientams.

Aktualijos ir naujienos kardiologijoje

Po pertraukos Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas prof. Raimondas Kubilius - specialistas, geriausiai išmanantis širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, pasakojo apie pirminės ir antrinės širdies ligų profilaktikos problemas Lietuvoje. Šiandienos rekomendacijas profesorius lygino su buvusiomis prieš 100 metų, tuo itin sudomindamas auditoriją.

Matydamas ligonius, kuriems atliekamos revaskulizacijos operacijos ir procedūros, su išliekančia krūtinės angina, detaliai aptarė, kaip reikėtų juos gydyti medikamentais, parodė, kokia svarbi fizinio aktyvumo reikšmė skausmų krūtinėje regresavimui.

Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas, Kardiologinės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Andrius Bubliauskas ėmėsi nelengvos temos „Troponino tyrimo įvertinimo iššūkiai“. Specialistas paaiškino, kada ir kokiems pacientams šį tyrimą atlikti ir kaip interpretuoti, atkreipdamas dėmesį į miokardo pažaidos galimybę kitų sudėtingų būklių metu, kai iš tiesų nėra lengva paneigti ar patvirtinti miokardo infarktą.

Dr. N. Kupstytė-Krištaponė aptarė ypač aktualią temą - statinų nevartojimo problemą kardiologo darbe ir pakvietė kardiologus atsakyti į klausimą: ar pacientas statinų nevartoja, ar netoleruoja. Pasak specialistės, gydytojai turėtų suprasti, kokioje aplinkoje gyvena pacientai: jie nuolat girdi klaidingas nuomones ir skaito neteisingas antraštes, todėl gydytojui būtina kiekvienam pacientui skirti keletą minučių ir paaiškinti, kuo šie vaistai yra svarbūs ir kokia jų vartojimo nauda.

Garbės paskaita  

Garbės paskaitą skaičiusi LSMUL prof. Gintarė Šakalytė  apžvelgė naująsias arterinės hipertenzijos gaires, daug dėmesio skyrė fiksuotų dozių vaistų deriniams, paaiškindama jų svarbą šiuolaikinėje kardiologijoje. Anot profesorės, medikas turi padaryti viską, kad kraujospūdžio kontrolė būtų optimali - skirti optimalius derinius, mažinti tablečių skaičių, įvertinti kraujospūdžio kontrolės rezultatą. Buvo akivaizdu, kad kalba savo srities ekspertė: paskaita buvo labai aiški, profesionali ir  daugelis kardiologų, patvirtinę, jog tai – tikrų tikriausia garbės paskaita, dėkojo lektorei gėlėmis. Jaunieji kardiologai išsakė dėkingumą už profesorės edukacinę veiklą.

Pabaigai atsisveikinimo kalbas sakę LSMUL rektorius ir Kardiologijos klinikos vadovas prof. habil. dr. R. Žaliūnas, bei Širdies ir krūtinės chirurgijos klinikos vadovas prof. habil. dr. R. Benetis, nepagailėjo gražių žodžių Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro specialistų pastangoms ir ragino nebūti kukliems, pasigirti inovacijomis, procedūrų skaičiais.

Dr. Nora Kupstytė-Krištaponė pakvietė susitikti po metų, už pagalbą ir supratimą dėkojo medicinos direktorei Vaivai Makštutienei ir visiems konferencijos dalyviams, nuo kurių priklauso ne tik konferencijos kokybė, bet ir ateities darbų tėkmė.