Gyvenimas su stoma: kai nerimą keičia visavertis gyvenimas

Data

2018 10 15

Įvertinimas
1
DSC02233.JPG
Respublikinės Šiaulių ligoninės II chirurgijos skyriaus gydytojas chirurgas Mindaugas Šatkauskas, II chirurgijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Nijolė Ivoškienė ir kuršėniškė Asta Kunigėlienė dalinosi žiniomis ir patirtimi, gyvenant su stoma.

Zita KATKIENĖ

Respublikinės Šiaulių ligoninės

viešųjų ryšių specialistė

www.siauliuligonine.lt

Liga neretai pakeičia žmogaus gyvenimą. Viena jų – storosios žarnos vėžys. Chirurginis šios ligos gydymas nesibaigia vėžio pašalinimu. Kartais operacijos metu chirurgai suformuoja dirbtinę išangę ir per šoną išveda stomą. Kaip gyventi su šiuo dirbtiniu organizmo pokyčiu, kaip prižiūrėti stomą ir gyventi visavertį gyvenimą spaudos konferencijos metu žurnalistams pasakojo ne tik medikai, bet ir ketvirtąją vėžio stadija susirgusi ir su stoma metus gyvenusi kuršėniškė.

Dalintis patirtimi – ne gėda

Kuršėniškei Astai Kunigėlienei ketvirtosios stadijos vėžys diagnozuotas, kai jai buvo 41 metai. Moteris prisimena, ligos požymius jautusi senokai, tačiau juos ignoravo. Iš šiandien įsitikinusi, jog dažnas nelabai kreipia dėmesį, kai jam pučia pilvą, užkietėja viduriai ar šiek tiek pakraujuoja.

Dabar Asta ir kitiems gali patarti, jog šie požymiai gali būti ir sunkios ligos pranašai. Deja, ji šiuos pojūčius prisiminė tik tada, po kolonoskopijos  procedūros diagnozuotas vėžys. Pradėtas sudėtingas gydymas. Po antros chemoterapijos trūko žarnynas, atlikta skubi operacija ir išvesta stoma.  

„Aš net nežinojau, kad operacijos metu man bus suformuota stoma, tad ir baimintis nereikėjo“, - dalinasi slogiais prisiminimais kuršėniškė.

Vos grįžusi po operacijos ir nubudusi ligoninės lovoje, Asta palietė šalia gulintį maišelį. Netrukus atėjo II chirurgijos skyriaus bendrosios praktikos  slaugytoja Nijolė Ivoškienė ir labai jautriai ėmė aiškinti, kaip reikės toliau gyventi.

„Slaugytoja išpila maišelio turinį, pakeičia, sutvarko, o tu guli ir net neturi jėgų pyktis ar aiškintis, kad patekai į tokią situaciją“, - prisimena A. Kunigėlienė pirmąjį susitikimą su slaugytoja. Medikė valandą kalbėjo, pasakojo ir ramino pacientę. Po gydymo ligoninėje net ir grįžusi namo, prireikus, konsultavosi su specialiste.  

Metus su šone išvesta stoma gyvenusi A. Kunigėlienė sako, kad maišelis niekada netrukdo: galima su juo vykti į keliones, eiti į koncertus, lankytis pas draugus, sportuoti, net maudytis baseine, nes žarnų turinio surinkimo maišeliai yra labai saugūs, nepraleidžia ir kvapo.

Moteris tik kartą turėjo problemų.

„Su šeima važiavome į kelionę ir pajutau, kad sklinda ne tas kvapas. Suprantu, kad reikia pasikeisti maišelį. Tada paaiškėjo, kad atsarginis maišelis liko kitoje rankinėje, kad neturiu komplektuko ir pakaitinių priemonių. Susitvarkyti negalėjau ir teko grįžti namo, nes gyvenant su išvesta stoma, pagrindinis nepatogumas ir yra tai, kad visada reikia turėti visas reikalingas priemones jos prižiūrai“, - dalinosi Asta nemaloniu prisiminimu ir patarimu likimo draugams.

Per tuos dvejus metus, kai diagnozuota liga ir taikomas sudėtingas gydymas, Astai dažnai teko bendrauti su likimo draugais, klausti jų patarimo ir dalintis savo patirtimi.

„Tik pradžioje viskas sudėtinga - paskui viskas tampa paprasčiau. Ligos nuo nieko neslėpiau, nors būdavo, kad artimieji piktinasi, kad nesipasakočiau, kad tokia liga, tokia situacija. Tai aš ir klausiu: „Tai ar gėda, kad aš sergu? Man nei trupučio ne gėda, man yra bėda ir kalbėdama, bendraudama su tos pačios problemos varginamais žmonėmis, galiu sulaukti ir naudingų patarimų, pagalbos“, – sako. A. Kunigėlienė.

Moteris džiaugiasi, kad šiuo metu jaučiasi gerai, dėkoja Dievui ir gydytojams už dabartinį gyvenimą. Nors gydymas tęsiamas, bet stoma jau uždaryta, tad ir gyvenimo džiaugsmas didesnis.

Ir pataria, ir pamoko

Pacientai, kuriems suformuota stoma – kasdieninis II chirurgijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos Nijolės Ivoškienės rūpestis. Vieniems pacientas stoma išvedama po skubios operacijos, kitiems – po planinės. „Tie žmonės, kuriems atliekama planinė operacija, labiausiai būna išsigandę, nes laukimas kelia nerimą, baimę“, - sako slaugytoja, mokanti kiekvieną šio likimo ištiktą žmogų susigyventi su realybe ir tinkamai prižiūrėti stomą. Ji pasirengusi dirbti ir psichologo darbą, kalbėtis su ligos užkluptu žmogumi, guosti, raminti jį ir padėti suprasti, kad tai – ne gyvenimo pabaiga.

Nijolė ne tik moko kaip prižiūrėti stomą, bet ir suteikia daug naudingų patarimų. Pavyzdžiui, stomos priežiūrai reikia servetėlių, bet jos brangokos. Pataria kirpti pusiau ar net į tris dalis - pakaks ilgiau. Dažnam žmogui aktualu ir tai, ar maišeliai kompensuojami iš Valstybinės ligonių kasos biudžeto. Perkant kai kurias rūšis tenka primokėti. Slaugytoja supažindina ir su kitomis stomos žarnų turinio surinkimo maišelių priežiūros priemonėmis, kurios taip pat kainuoja, bet yra kokybiškos.   

Išrašius pacientus namo, slaugytoja taip pat juos prižiūri: turi kontaktus, patys pacientai skambina, jei kokių nesklandumų kyla – kviečia atvažiuoti, aiškinasi, kaip toliau tvarkytis patiems ir nepatirti jokių nepatogumų.

Kiti stomos nepastebi

Stoma, pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės II chirurgijos skyriaus gydytojo chirurgo Mindaugo Šatkausko, tai dirbtinė išangė, kurios prireikia pašalinus dalį pažeisto žarnyno. Žarna tokiu atveju išvedama per priekinę pilvo sieną ir suformuojama stoma, kuriai esant pasikeičia žarnyno turinio slinkimo kelias: išeinamosios angos funkciją atlieka stoma.

Ne tik po onkologinių ligų, bet ir dėl kitų priežasčių sutrikus žarnyno funkcijai, gali būti suformuota stoma. Tai ir traumos, Krono liga, dėl susisukusio žarnyno ar užkietėjus viduriams, kai tenka chirurgams imtis skalpelio.

Pasak chirurgo, stoma gali būti suformuota keliems mėnesiams ar kuriam kitam trumpam laikui, gali būti ir nuolatinė, neretai liekanti visam gyvenimui. Bet ir tokiu atveju labai išgyventi neverta, nes priemonės labai pasikeitė ir aplinkiniai net nepastebi šio nepatogumo. Naujausių stomų rinktuvai būna vienos ir dviejų dalių, kiekvienam pacientui pritaikomi pagal poreikį: jo anatomiją, net aprangą, laikyseną. Pacientams patinka ir naujosios pirštais formuojamos plokštelės, tad keičiant stomą nebereikalingos žirklės.

Stomuoti pacientai tik pradžioje išgyvena stresą. Kai susitaiko su realybe, gyvena visavertį gyvenimą, nesiskiriantį nuo buvusio.  

Respublikinės Šiaulių ligoninės chirurgai kasmet suformuoja apie 50-60 stomų.  

Išvengti stomos galima

Medicinos statistai teigia, jog storosios ir tiesiosios žarnos vėžiu dažniau serga vyresnio amžiau žmonės, tačiau nutinka, kad ir jaunus užklumpa onkologinė liga. Lietuvoje per metus diagnozuojama per 1500 naujų storosios žarnos vėžio atvejų. Apie 30 proc. diagnozuojamas IV stadijos vėžys.

Respublikinės Šiaulių ligoninės II chirurgijos skyriaus chirurgas M. Šatkauskas pastebi, kad I stadijos tiesiosios žarnos vėžys dažniausiai diagnozuojamas profilaktinės patikros metu ir ragina visus, sulaukusius 50 metų, tikrintis profilaktiškai dėl storosios žarnos vėžio.

Pasak chirurgo, taip nutinka dėl to, kad ankstyvojoje ligos stadijoje simptomai dažnai net nejuntami, tačiau laikui bėgant jie pasireiškia vis stipriau. Žmogų vargina nuovargis, bendras silpnumas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, tuštinimasis su krauju, nuolat juntamas varginantis pilvo skausmas, erzinantis pilvo pūtimas, krenta svoris.

Šią riziką dažniausiai sąlygoja socialiniai-ekonominiai veiksniai: sėdimas darbas, mažas fizinis aktyvumas, per daug patogus gyvenimo būdas. Storosios žarnos vėžio simptomai gali būti susiję ir su amžiumi (9 iš 10 storosios žarnos vėžiu sergančių žmonių yra virš 50 metų), rūkymu, piktnaudžiavimu alkoholiu, nesveika, nesubalansuota mityba, antsvoriu.

Storosios žarnos vėžys pažeidžia storąją ir tiesiąją žarnas. Jas išsamiai ištirti galima pasitelkiant endoskopinius tyrimus: rektoskopiją, kolonoskopiją. Anot mediko, pirmiausia dėl profilaktinės patikros reikia kreiptis į savo pasirinktą šeimos gydytoją, kur bus atliktas specialus testas dėl slapto kraujavimo ir liga gali būti diagnozuojama ankstyvos stadijos, kurią gydant stomos ir neprireikia.  

Pasaulyje kasmet nustatoma apie 500 000 naujų šio vėžio atvejų. Lietuvoje pagal dažnumą tarp piktybinių navikų jis užima trečiąją vietą, todėl profilaktikai, gydymui bei reabilitacijai turi būti skiriamas labai didelis dėmesys.