Alergologė pataria, kaip išvengti vabzdžių įgėlimo ir anafilaksinio šoko

Data

2019 08 14

Įvertinimas
0
DSC02965.JPG
Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos Konsultacijų poliklinikos gydytoja alergologė Jūratė Greičiuvienė pataria vengti skausmingų ir nemalonių vabzdžių įgėlimų, galinčių sukelti pavojingas organizmo reakcijas.

Zita KATKIENĖ

Respublikinės Šiaulių ligoninės

viešųjų ryšių specialistė

www.siauliuligonine.lt

Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos Konsultacijų poliklinikoje įsikūrusio alergologijos kabineto duris vis dažniau praveria pacientai, atvykę dėl alerginės reakcijos, įgėlus vabzdžiams: bitėms, širšėms, vapsvoms. Prasidėjus uogoms ir vaisiams, bitės dažniau gelia žmones, nei žydint sodams, nes saldūs vaisiai ar gėrimai vilioja nektaro mėgėjas arčiau žmonių. Rugpjūtyje daugėja bičių ir širšių įgeltų pacientų ir ligoninės palatose, kur jie patenka dėl staigios alerginės reakcijos - anafilaksinio šoko. Alergologė Jūratė Greičiuvienė pasakojo žurnalistams, kaip išvengti vabzdžių įgėlimo ir anafilaksinio šoko.

Rizika tapti alergiškam didėja

Dažnam žmogui yra įgėlusi širšė ar bitė, tik reakcija į vabzdžių išskiriamus nuodus ne visų vienoda. Gydytoja alergologė J. Greičiuvienė sako, jog dažniausiai nukenčia būnantys gamtoje, ypač mėgstantys užkandžiauti lauke. Ypač širšės aktyvios ir piktos būna rugpjūtyje, gausiais būriais jos dūzgia, kur noksta vaisiai, atviros maisto atliekos, kur daug saldumynų, gėlių, spalvų, malonių kvapų. Visą vasarą pavojinga vaikščioti basiems po pievą, judinti senų medžių brūzgynus, kur gali būti net širšių lizdų.

Gydytoja alergologė pataria vengti ryškių drabužių, saldžių gėrimų, kvapios kosmetikos, o  valgantiems gamtoje neprarasti budrumo. „Širšė jūsų burnoje gali atsidurti ir su mėsos kąsniu, pavojus kartais tūno mėgstamo gėrimo skardinėje“, - sako specialistė.

Jei nepavyko išvengti akistatos su širšėmis, gydytoja pataria nepanikuoti, neskėsčioti rankomis, o kuo skubiau ramiai pasišalinti iš vabzdžių teritorijos.

Kam nepavyko išvengti vabzdžių įgėlimo žino, kad jis būna labai skausmingas ir nemalonus. Įgėlus bitei, reikia atsargiai ištraukti  geluonį ir, jei įmanoma, įgeltą vietą kiek pakelti, uždėti šaltą kompresą. Šaltis sumažina skausmą ir tinimą. Kompresą reikėtų laikyti maždaug 10 minučių. Galima patepti ir specialiais geliais, išgerti alergiją slopinančią tabletę.

Širšės savo geluonio nepalieka, tad juo pasinaudoti gali ne kartą tam, kad suleistų nuodus. Vabzdžių nuodai visada sukelia reakciją, įgeltą vietą patinsta. Tačiau su kiekvienu  įgėlimu žmogui, nesvarbu kokio amžiaus jis būtų,  didėja rizika, kad toksinai  kitą kartą gali sukelti stipresnę alerginę reakciją, net anafilaksinį šoką, dėl kurio gali įvykti ir mirtis.

Puiki apsauga – adrenalino dozatorius

Medikė pastebi, kad alergiškų žmonių vapsvų ar širšių toksinams yra gana daug, net ne visi apie tai žino. Jei vabzdys niekad neįgeltų, apie tai galima likti ir nesužinojus. Alergiškam žmogui vabzdžio įkandimo vietoje atsiradęs patinimas gali pradėti sparčiai plisti, oda parausta, brinksta. Jei žmogus nežino, kad yra alergiškas vabzdžių nuodams, turėtų kviestis medikų pagalbą, nes gali prasidėti anafilaksinis šokas.

„Alerginė reakcija išsivysto labai greitai, per 30 minučių nuo įgėlimo: atsiranda tinimas įgėlimo vietoje, ima deginti delnus ir pėdas, ryklę ir liežuvį, tinsta visas kūnas, ima niežėti odą, ašaroti akys, pabrinksta veidas ir kaklas, apima silpnumo jausmas, pila karštis, žmogus gali pradėti dusti. Dėl bronchų spazmų tinimo gali ir uždusti“, - sako gydytoja.

 Anafilaksinis šokas dažniau ištinka po pakartotinio įkandimo, tad žmogus gali ir nežinoti, kad yra alergiškas. Tačiau jei reakcija į vabzdžio įgėlimą buvo neįprastai didelė, reiktų kreiptis į gydytoją alergologą, kuris išrašys receptą adrenalino švirkštui ar autoinjektoriui įsigyti.  

Į pieštuką panašus prietaisas autoinjektorius gali tilpti kišenėje, jokios dezinfekcijos leidžiantis vaistą nereikia. Adrenalino dozatorius alergiškiems žmonėms yra kompensuojamas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo.

 

Jei žmogus žino, kad yra alergiškas, autoinjektorių turi nešiotis nuolatos, ypač eidamas į gamtą, kur sunkiau greitai sulaukti medikų pagalbos.

Adrenalino autoinjektoriuje yra vienkartinė adrenalino dozė. Priemonę paprasta naudoti:  nuo injektoriaus nuėmus dangtelį, prispaudžiamas galas per drabužius prie šlaunies, ir vaistai sušvirkščiami per dešimt sekundžių.

Susileidus  injekciją reikia sučiulpti alergiją slopinančių vaistų tabletę. Jei būklė negerėja, reikėtų kreiptis medikų pagalbos. Kai savijauta gerėja, vizitas į gydymo įstaigą nebereikalingas, nes vienkartinė adrenalino dozė apsaugo nuo anafilaksinio šoko.