Nuostatai

Respublikinės Šiaulių ligoninės įstatai

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2015 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. V-645

1 SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Viešoji įstaiga Respublikinė Šiaulių ligoninė (toliau - įstaiga) yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau - LNSS) sveikatos priežiūros įstaiga.
2. Įstaigos teisinė forma - viešoji įstaiga,
3. Įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, kitais įstatymais, šiais Įstatais bei kitais teisės aktais,
4. Įstaigos buveinė: V. Kudirkos g. 99, LT 76231 Šiauliai.
5. Įstaigos veiklos laikotarpis neribotas.
6. Įstaigos finansiniais metais laikomi kalendoriniai metai.

II SKYRIUS
ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAI, SRITYS IR RŪŠYS

7. Pagrindinis įstaigos veiklos tikslas yra Lietuvos gyventojų sveikatos stiprinimas, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų gerinimas, jų tinkamumas, prieinamumas, siekiant sumažinti sergamumą ir mirtingumą.
8. Įstaigos veiklos sritis - organizuoti ir teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias teikti teise suteikia įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija.
9. Pagrindinės įstaigos veiklos rūšys pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 patvirtintą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių:

9.1. bendrosios paskirties ligoninių veikla (86.10.10);
9.2. odontologinės praktikos veikla (86.23);
9.3. nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo veikla (88);
9.4. kita žmonių sveikatos priežiūros veikla (86.90);
9.5. gydytojų specialistų veikla (86.22);
9.6. reabilitacijos ligoninių veikla (86.10.30);
9.7. specializuotų ligoninių veikla (86.10.20);
9.$, viduriniojo medicinos personalo paslaugos, teikiamos ligoniams ne ligoninėse (86.90.10);
9.9. kraujo perpylimo įstaigų ir kraujo bankų veikla (86.90.20);
9.10. medicinos laboratorijų veikla (86.90.30);
9.11. stacionarinė protiškai atsilikusių, psichikos ligonių, sergančiųjų priklausomybės ligomis globos veikia (87.20);
9.12. medicinos mokslo tiriamieji ir taikomieji darbai (72.19.40);
9.13. poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla (55.20).

10. |staiga teikia tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios numatytos išduotoje licencijoje. Kita veikla, kuriai reikalingi leidimai, gali būti vykdoma tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus atitinkamus leidimus.

III SKYRIUS
ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS

11. Užsiimdama šiuose Įstatuose nurodyta veikla, įstaiga turi teisę:

11.1. turėti sąskaitas bankuose, savo firminį ženklą, antspaudą;
11.2. pirkti ar kitokiais būdais įsigyti įstaigos veiklai reikalingą turtą, jį naudoti, valdyti, juo disponuoti įstatymuose bei Šiuose Įstatuose nustatyta tvarka;
11.3. gauti labdarą ir paramą;
11.4. teisės aktų nustatyta tvarka teikti mokamas ir nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas;
11.5. sudaryti sandorius ir prisiimti įsipareigojimus;
11.6. įstoti į nesiekiančių pelno organizacijų asociacijas ir dalyvauti jų veikloje;
11.7. naudoti įstaigos lėšas Įstatuose numatytiems tikslams įgyvendinti;
11.8. organizuoti ir skelbti konkursus priemonėms, susijusioms su įstaigos vykdoma veikla, įsigyti;
11.9. sudaryti tikslines sąmatas, turėti tam tikslui specialias sąskaitas;
11.10. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudotis bankų kreditais, jei neprieštarauja įstatymui - gauti paskolas iš kitų subjektų;
11.11. užmegzti ryšius su šalies ir užsienio partneriais, keistis specialistais, dalytis patirtimi ir kitaip bendradarbiauti.

12. Įstaiga gali turėti ir kitų teisių, jeigu jos neprieštarauja įstatymams bei kitiems teisės aktams.
13. Užsiimdama šiuose Įstatuose nurodyta veikla, įstaiga privalo:

13.1. užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą;
13.2. teikti tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos įstaigai išduotoje licencijoje;
13.3. drausti įstaigą civilinės atsakomybės draudimu;
13.4. naudoti tik tas sveikatos priežiūros technologijas, kurios nustatyta tvarka aprobuotos, ir (ar) leistos naudoti Lietuvos Respublikoje;
13.5. pildyti ir saugoti pacientų gydymo stacionare istorijas, asmens sveikatos istorijas, kitą medicinos dokumentaciją bei teikti informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms įstatymų nustatyta tvarka;
13.6. užtikrinti lygias pacientų teises į teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas;
13.7. saugoti paciento sveikatos (medicininę) paslaptį, išskyrus atvejus, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti informaciją apie pacientą arba kai pacientas duoda sutikimą skelbti informaciją apie jo sveikatos būklę;
13.8. informuoti teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją apie įstaigoje įvykusius vidaus infekcijų atvejus, protrūkius, kitus žalos pacientų sveikatai padarymo atvejus;
13.9. teikti nemokamas planines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, įsitikinus, kad pacientas turi teisę į tokias paslaugas;
13.10. nustatyta tvarka vykdyti buhalterinę apskaitą, teikti finansinę-buhalterinę ir statistinę informaciją valstybės institucijoms ir dalininkui;
13.11. mokėti mokesčius įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
13.12. nenusižengti įstatymams ir kitiems teisės aktams, geriems papročiams ir bendražmogiškos moralės principams.

14. Įstaiga turi ir kitų pareigų numatytų įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

IV SKYRIUS
ĮSTAIGOS DALININKAI, ASMENS TAPIMO NAUJU DALININKU TVARKA,
DALININKŲ ĮNAŠŲ PERDAVIMO ĮSTAIGAI TVARKA

15. Įstaigos dalininkė (savininkė) yra Lietuvos valstybė. Valstybės institucija, įgyvendinanti valstybės, kaip įstaigos dalininkės (savininkės) turtines ir neturtines teises ir pareigas - Sveikatos apsaugos ministerija. Sveikatos apsaugos ministerija turi visas teises ir pareigas, kurios yra numatytos dalininkui. Kai įstaigos dalininkas yra vienas asmuo, jis vadinamas įstaigos savininku.
16. Įstaigos dalininku gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir įstaigos įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs įstaigai įnašą ir turi Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo, kitų įstatymų ir Įstatų nustatytas dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos Įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka.
17. Asmuo priimamas dalininku tokia tvarka:

17.1. pageidaujantis tapti dalininku asmuo pateikia įstaigos vadovui prašymą juo tapti. Asmens prašyme turi būti nurodyti duomenys apie jį (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, atstovo vardas, pavardė), išreikštas pritarimas įstaigos veiklos tikslams ir nurodytas asmens numatomas įnašas į dalininkų kapitalą, šio įnašo dydis (kai numatomas įnašas pinigai) ar vertė (kai numatomas įnašas yra materialusis ar nematerialusis turtas) ir įnašo perdavimo įstaigai terminas;
17.2. asmuo tampa dalininku visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu;
17.3. visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą priimti dalininką, pageidavęs dalininku tapti asmuo juo tampa, perdavęs įstaigai savo prašyme nurodytą įnašą.

18. Dalininko teises įgijęs asmuo dalininku tampa tokia tvarka:

18.1. apie tai, kad įgijo dalininko teises, raštu praneša įstaigos vadovui ir kartu pateikia jam dalininko teisių įgijimą liudijantį dokumentą ar jo išrašą. Pranešime turi būti nurodyta dalininkas, kurio turėtas dalininko teises asmuo įgijo (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas; juridinio asmens pavadinimas); asmuo, įgijęs dalininko teises (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas ar adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, buveinė, kodas, atstovo vardas ir pavardė); dalininko teisių įgijimo data;
18.2. dalininku tapusio asmens įnašo į dalininkų kapitalą vertė atitinka dalininko teises perleidusio dalininko turėtų įnašų vertę.

19. Pageidavusiam tapti dalininku asmeniui atlikus šių Įstatų 17.3 papunktyje nurodytus ar dalininko teises įgijusiam asmeniui atlikus Šių (statų 18.1 papunktyje nurodytus veiksmus, įstaigos vadovas per 2 darbo dienas įrašo naują dalininką ir jo įnašo vertę į įstaigos dokumentus, atsižvelgdamas atitinkamai į šių Įstatų 17.3 papunkčio nuostatas ar 18.1 papunktyje nurodytuose dokumentuose nurodytą dalininko teisių įgijimo datą ir 18.2 papunkčio nuostatas. Atlikus šiame punkte nurodytus veiksmus, naujam dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas.
20. Įstaigos dalininko teisės gali būti parduotos ar perduotos kitiems asmenims Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatymų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatytais atvejais ir būdais. Asmuo, įgijęs dalininko teises tampa įstaigos dalininku nuo jo įregistravimo įstaigos dokumentuose dienos.
21. Dalininkų įnašai įstaigai perduodami tokia tvarka:

21.1. pinigai įnešami į įstaigos sąskaitą;
21.2. materialusis ir nematerialusis turtas įstaigai perduodamas surašant turto perdavimo aktą; aktą pasirašo turtą perduodantis asmuo (steigėjas, dalininkas, dalininku tapti pageidaujantis asmuo) ir įstaigos vadovas; kartu su perduodamu turtu įstaigai pateikiama ir šio turto vertinimo ataskaita, kuri turi būti sudaryta ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki turto perdavimo įstaigai; turto vertinimas atliekamas perduodamo turto savininko lėšomis.

V SKYRIUS
ĮSTAIGOS ORGANAI

22. Įstaiga turi šiuos organus: visuotinį dalininkų susirinkimą (dalininką), vienasmenį valdymo organą - įstaigos vadovą (generalinį direktorių), ir kolegialų valdymo organą - administraciją. Įstaigoje taip pat sudaromi kolegialūs patariamieji valdymo organai: stebėtojų taryba, gydymo taryba, slaugos taryba.
23. Įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija:

23.1. priima ir keičia įstaigos įstatus;
23.2. priima sprendimą pakeisti įstaigos buveinę;
23.3. nustato įstaigai privalomas veiklos užduotis;
23.4. tvirtina įstaigos valdymo struktūrą ir pareigybių sąrašą;
23.5. teisės aktų nustatyta tvarka nustato paslaugų kainas ir tarifus;
23.6. nustato įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir medikamentams, normatyvus arba paveda juos patvirtinti įstaigai;
23.7. organizuoja viešąjį konkursą generalinio direktoriaus pareigoms eiti ir tvirtina šio konkurso nuostatus, sudaro su konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį, taip pat šią sutartį nutraukia įstatymų nustatyta tvarka;
23.8. tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį;
23.9. nustato informaciją, kuri pateikiama visuomenei apie įstaigos veiklą;
23.10. priima sprendimą dėl įstaigos tapimo kitų juridinių asmenų steigėja ar dalyve;
23.11. priima sprendimą dėl įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo;
23.12. priima sprendimą pertvarkyti įstaigą;
23.13. priima sprendimą likviduoti įstaigą ar atšaukti jos likvidavimą;
23.14. skiria ir atleidžia likvidatorių, kai Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo
nustatytais atvejais sprendimą likviduoti įstaigą privalo priimti visuotinis dalininkų susirinkimas;
23.15. nustato įstaigos vidaus kontrolės tvarką;
23.16. nustato įstaigos veiklos vertinimo kriterijus;
23.17. priima sprendimą dėl įstaigos finansinių ataskaitų rinkinio audito ir renka auditorių ar audito įmonę;
23.18. priima sprendimą dėl įstaigos filialų steigimo ar jų veiklos nutraukimo;
23.19. priima sprendimą dėl generalinio direktoriaus komandiruočių, kai jų trukmė viršija dvi darbo dienas.
23.20. sprendžia kitus Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.

24. Generalinis direktorius yra vienašmenis įstaigos valdymo organas. Jį skiria ir atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus (instrukcijas), skatina ir skiria nuobaudas įstaigos savininkas (dalininkas). Generalinis direktorius į darbą priimamas viešojo konkurso būdu penkeriems metams. Generalinis direktorius pradeda eiti pareigas nuo paskyrimo dienos, jeigu su juo sudarytoje darbo sutartyje nenustatyta kitaip. Darbo sutartį su generaliniu direktoriumi įstaigos vardu sudaro ir nutraukia įstaigos savininko (dalininko) įgaliotas asmuo.
25. Generaliniu direktoriumi gali būti fizinis asmuo, kurio kvalifikacija turi atitikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Generaliniu direktoriumi negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti tokių pareigų,
26. Generaliniu direktoriumi negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti tokių pareigų.
27. Generalinis direktorius:

27.1. organizuoja įstaigos veiklą;
27.2. veikia įstaigos vardu ir be atskiro įgaliojimo atstovauja įstaigai teismuose, valstybės ar savivaldybių institucijose, santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis;
27.3. sudaro ir nutraukia darbo sutartis su įstaigos darbuotojais, pagal kompetenciją pasirašo kitas sutartis ar jas nutraukia;
27.4. atsako už finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą ir pateikimą;
27.5. atsako už duomenų ir dokumentų pateikimą Juridinių asmenų registrui;
27.6. atsako už įstaigos dalininkų apskaitą;
27.7. atsako už įstaigos savininko (dalininko) informavimą apie įvykius, turinčius esminės reikšmės įstaigos veiklai;
27.8. atsako už informacijos apie įstaigos veiklą pateikimą visuomenei;
27.9. atsako už veiklos ataskaitos parengimą;27.10. atsako už viešų pranešimų paskelbimą;
27.11. įgyvendina įstaigos savininko (dalininko) sprendimus;
27.12. įstaigos vardu atidaro ir uždaro sąskaitas bankuose;
27.13. užtikrina įstaigos turto bei perduoto pagal panaudos sutartį turto efektyvų panaudojimą ir jo apsaugą;
27.14. suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo nuostatus;
27.15. nustato įstaigos darbuotojų etatų pagal nustatytą pareigybių sąrašą skaičių, nustato darbuotojų atlyginimus, skiria darbuotojams paskatinimus ir drausmines nuobaudas;
27.16. organizuoja padalinių vadovų atestaciją;
27.17. tvirtina įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir darbo tvarkos taisykles, darbuotojų pareigybių nuostatus (instrukcijas), kitus vidaus tvarkomuosius dokumentus;
27.18. kuria ir prižiūri įstaigos vidaus kontrolės sistemą pagal Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatas;
27.19. kreipiasi į įstaigos savininką (dalininką) dėl neefektyviai dirbančių įstaigos padalinių ir filialų pertvarkymo ar likvidavimo;
27.20. esant reikalui, išduoda įgaliojimus kitiems asmenims vykdyti funkcijas, kurios priskiriamos generalinio direktoriaus kompetencijai;
27.21. savo įsakymu vyksta j tarnybines komandiruotes, kai jų trukmė neviršija dviejų darbo dienų;
27.22. atlieka kitus įstatymų bei teisės aktų įstaigos vadovo kompetencijai priskirtus veiksmus.

28. Administracija yra kolegialus įstaigos valdymo organas.
29. Administracija formuojama į jos sudėtį įtraukiant generalinį direktorių, medicinos direktorių, strateginio valdymo direktorių, infrastruktūros direktorių, įstaigos klinikų direktorius, Personalo skyriaus vedėją, Teisės ir veiklos skyriaus vedėją ir Informacinių technologijų diegimo skyriaus vedėją. Administracijos vadovas yra generalinis direktorius.
30. Administracija:

30.1. padeda generaliniam direktoriui organizuoti įstaigos veiklą;
30.2. svarsto ir sprendžia įstaigos veiklos ir plėtros, paslaugų apimties, kokybės, investicinių programų vykdymo, darbo drausmės ir darbo saugos bei sanitarinės higienos, įstaigos ekonominės ir finansinės veiklos ir būklės klausimus;
30.3. sprendžia kitus su įstaigos veikla susijusius klausimus, jeigu jie nėra priskirti įstaigos savininko ar generalinio direktoriaus kompetencijai.

31. Už veiklą administracijoje jos nariams neatlyginama,
32. Administracijos darbo reglamentą tvirtina generalinis direktorius.
33. Stebėtojų taryba yra kolegialus patariamasis įstaigos valdymo organas.
34. Stebėtojų tarybą sudaro 5 (penki) nariai. Stebėtojų tarybos kadencija - 5 (penkeri) metai.
35. Stebėtojų taryba sudaroma iš penkių narių: dviejų įstaigos savininko (dalininko) paskirtų atstovų, vieno Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario, vieno Šiaulių miesto savivaldybės tarybos paskirto visuomenės atstovo, vieno įstaigos asmens sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų atstovo.
36. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką,
37. Už veiklą stebėtojų taryboje jos nariams neatlyginama.
38. Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš savo pareigų kadencijai nepasibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų raštu įspėjęs stebėtojų tarybą ir jį delegavusią instituciją,
39. Stebėtojų tarybos narys gali būti atšauktas iš stebėtojų tarybos:
39.1. jo raštišku pareiškimu;
39.2. institucijos, delegavusios savo atstovą į stebėtojų tarybą, sprendimu;
39.3. įstaigos darbuotojų visuotinio susirinkimo išrinktas atstovas - darbuotojų visuotinio susirinkimo nutarimu;
39.4. įstaigos asmens sveikatos priežiūros specialistų profesinės sąjungos nutarimu, jeigu ji buvo delegavusi savo atstovą.
40. Vietoj atsistatydinusio ar atšaukto stebėtojų tarybos nario, atitinkamai jį skyrusi institucija, skiria naują narį.
41. Stebėtojų tarybos nariai turi teisę gauti informaciją apie įstaigos vykdomą veiklą.
42. Stebėtojų tarybos kompetencija:

42.1. analizuoti įstaigos veiklą;
42.2. išklausyti ir įvertinti įstaigos vadovo parengtą metinės veiklos ataskaitą;
42.3. derinti generalinio direktoriaus pateiktą darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką;
42.4. teikti įstaigos savininkui (dalininkui) ir generaliniam direktoriui įvairius pasiūlymus, susijusius su įstaigos veikla;
42.5. vykdyti kitą įstatymuose ir teisės aktuose nustatytą veiklą.

43. Stebėtojų tarybos posėdžio Šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas stebėtojų tarybos narys.
44. Stebėtojų tarybos posėdžiai Šaukiami, atsižvelgiant į poreikį, tačiau ne rečiau kaip 2 (du) kartus per metus,
45. Stebėtojų tarybos posėdžio nariai informuojami apie stebėtojų tarybos posėdžio datą ir darbotvarke ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) dienų iki posėdžio datos.
46. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą, Balsams „už" ir „prieš" pasiskirsčius po lygiai, lemia stebėtojų tarybos pirmininko balsas.
47. Stebėtojų taryba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių. Valdybos sprendimas priimamas balsų dauguma.
48. Stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti protokoluojami.
49. Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato stebėtojų tarybos tvirtinami stebėtojų tarybos darbo reglamentas ir nuostatai.
50. Gydymo taryba yra kolegialus patariamasis įstaigos valdymo organas.
51. Gydymo tarybą sudaro ne mažiau kaip 5 nariai iš įstaigoje dirbančių gydytojų. Gydymo tarybos narius skiria ir atšaukia įstaigos generalinis direktorius. Gydymo tarybos kadencija neribojama,
52. Gydymo taryba:

52.1. svarsto asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo klausimus;
52.2. periodiškai rengia klinikines konferencijas ir seminarus;
52.3. svarsto naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus;
52.4. siūlo generaliniam direktoriui sudaryti įstaigoje gydytų pacientų mirčių, epidemiologijos klausimų nagrinėjimo ir kitas su asmens sveikatos priežiūra susijusias komisijas;
52.5. analizuoja gydymo kokybę ir klaidas;
52.6. tikrina generalinio direktoriaus įsakymų ir nurodymų vykdymą, kaupia ir analizuoja įstaigos padalinių ir filialų bei atskirų darbuotojų pasiūlymus ir rekomendacijas;
52.7. analizuoja specialistų dalykinės kvalifikacijos būklę ir teikia generaliniam direktoriui pasiūlymus dėl būtinųjų specializacijų, kvalifikacijos kėlimo (tobulinimo);
52.8. svarsto padalinių ir filialų darbo organizavimo ir veiklos rezultatus, atsižvelgdama į statistinius ir ekonominius duomenis ir rodiklius;
52.9. aptaria pradedančiųjų dirbti gydytojų ruošimąsi praktinei veiklai;
52.10. nagrinėja sanitarinio epidemiologinio režimo problemas, analizuoja tyrimų ir gydymo planų vykdymą, sutartinių įsipareigojimų bei programų vykdymą, svarsto medicininės dokumentacijos pildymo kokybės klausimus;
52.11. analizuoja apmokėjimo už paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo problemas;
52.12. generalinio direktoriaus teikimu svarsto kitus klausimus.

53. Gydymo tarybos veiklos forma yra posėdžiai, kurie rengiami ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį. Esant reikalui šaukiami neeiliniai gydymo tarybos posėdžiai. Gydymo tarybos pirmininkas sudaro posėdžio darbotvarkę ir nurodo pranešėjus. Gydymo tarybos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja du trečdaliai visų tarybos narių. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Gydymo tarybos nariai turi lygias teises ir po vieną balsą, esant vienodam balsų skaičiui, lemia gydymo tarybos pirmininko baisas. Gydymo tarybos sprendimai įforminami gydymo tarybos posėdžių protokoluose, kuriuos pasirašo pirmininkas ir sekretorius.
54. Gydymo taryba svarstomais klausimais teikia rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai. Jei įstaigos administracija su pasiūlymu nesutinka, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti dalininkui.
55. Gydymo tarybos darbo tvarką nustato gydymo tarybos tvirtinami gydymo tarybos darbo reglamentas ir nuostatai.
56. Slaugos taryba yra kolegialus patariamasis įstaigos valdymo organas.
57. Slaugos taryba sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų slaugos specialistų. Slaugos tarybą sudaro ne mažiau kaip 5 nariai. Slaugos tarybos narius skiria ir atšaukia įstaigos generalinis direktorius Slaugos tarybos kadencija neribojama.
58. Slaugos taryba:

58.1. aptaria bei parengia slaugos tarybos tikslus bei darbo gaires;
58.2. svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus, siūlo perspektyvias
pacientų slaugymo kryptis, numato jų realizavimo būdus;
58.3. analizuoja slaugos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo (tobulinimo) poreikius ir siūlo įvairias
kvalifikacijos kėlimo (tobulinimo) formas;
58.4. rengia ir analizuoja slaugos specialistų profesinio tobulinimo programas (konferencijas, seminarus, paskaitas);
58.5. vertina slaugos specialistų teikiamų paslaugų kokybę, analizuoti veiklos rezultatus;
58.6. organizuoja slaugos studentų praktiką, teikia pasiūlymus jai tobulinti;
58.7. teikia pasiūlymus bei dalyvauja svarstant slaugos specialistų krūvių, darbo užmokesčio klausimus.

59. Slaugos tarybos pagrindinė darbo forma yra posėdžiai, kurie rengiami ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį. Slaugos tarybos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau, kaip du trečdaliai visų slaugos tarybos narių. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Slaugos tarybos nariai turi lygias teises ir po vieną balsą, esant vienodam balsų skaičiui, lemia slaugos tarybos pirmininko balsas. Slaugos tarybos sprendimai įforminami slaugos tarybos posėdžių protokoluose, kuriuos pasirašo pirmininkas ir sekretorius.
60. Slaugos taryba svarstomais klausimais teikia rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai. Jei įstaigos administracija su pasiūlymu nesutinka, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti dalininkui.
61. Slaugos tarybos darbo tvarką nustato slaugos tarybos tvirtinami Slaugos tarybos darbo reglamentas ir nuostatai.
62. Įstaigos etikos komisija veikia vadovaudamasi Sveikatos apsaugos ministro patvirtintais pavyzdiniais medicinos etikos komisijos nuostatais.

VI SKYRIUS
ĮSTAIGOS ĮSTATAŲ PAKEITIMAS

63. Įstaigos įstatai keičiami įstaigos savininko (dalininko) sprendimu. Pakeistus įstatus pasirašo įstaigos savininko (dalininko) įgaliotas asmuo. Įstatų pakeitimai turi būti įregistruoti Juridinių asmenų registre. Iniciatyvos teisę keisti ir papildyti įstaigos įstatus turi generalinis direktorius ir dalininkas.

VII SKYRIUS
ĮSTAIGOS PADALINIŲ, FILIALŲ VADOVŲ IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS
SPECIALISTŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ

64. Įstaigos padalinių ir Filialų vadovai į darbą priimami viešojo konkurso būdu. Viešąjį konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina generalinis direktorius.
65. Įstaigos padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus.
66. Įstaigos sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais.

VIII SKYRIUS
ĮSTAIGOS FILIALŲ STEIGIMO IR JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA

67. Įstaigos filialų steigimo bei jų veiklos nutraukimo klausimus sprendžia įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas.
68. Filialų nuostatus tvirtina įstaigos generalinis direktorius.
69. Įstaigos filialų skaičius neribojamas.
70. Įstaigos filialas yra įstaigos struktūrinis padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį įstaigos funkcijų. Filialas nėra juridinis asmuo. Įstaiga atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal įstaigos prievoles.

IX SKYRIUS
ĮSTAIGOS LĖŠŲ ŠALTINIAI IR LĖŠŲ NAUDOJIMO TVARKA

71. Įstaigos lėšų šaltiniai:

71.1. privalomojo ir savanoriškojo sveikatos draudimo fondo lėšos pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutartis su valstybine ir teritorinėmis ligonių kasomis ar savanoriškojo sveikatos draudimo įstaigomis;
71.2. savininko (dalininko) skirtos lėšos;
71.3. valstybės ir savivaldybių biudžetų tiksliniai asignavimai;
71.4. valstybės ir savivaldybių sveikatos fondų lėšos, skirtos sveikatos programoms finansuoti;
71.5. valstybės investicinių programų lėšos;
71.6. Europos Sąjungos finansinės paramos finansuojamų projektų lėšos;
71.7. Lietuvos ir užsienio fondų asignavimai;
71.8. asignavimai medicinos studijų ir mokslo poreikiams tenkinti;
71.9. skolintos lėšos;
71.10. lėšos, gaunamos kaip labdara, parama, dovana, taip pat gautos pagal testamentą;
71.11. lėšos, gaunamos iš fizinių ir juridinių asmenų už mokamų paslaugų teikimą;
71.12. lėšos, gautos už parduotą turtą;
71.13. kitos teisėtai įgytos lėšos.

72. Kiekvienais finansiniais metais įstaiga sudaro iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, privalomojo sveikatos draudimo fondo bei valstybės ir savivaldybių sveikatos fondų gaunamų lėšų išlaidų sąmatas. Iš kitų šaltinių gaunamų lėšų išlaidų sąmatos sudaromos, jei to reikalauja šias lėšas teikiantys subjektai.
73. Lėšas, gautas kaip labdarą ar paramą, taip pat pagal testamentą, įstaiga naudoja labdaros (paramos) teikėjo arba testatoriaus nurodymu įstatuose numatytai veiklai. Šios lėšos ir lėšos, gautos iš valstybės ir savivaldybių, laikomos atskiroje įstaigos lėšų sąskaitoje.
74. Įstaigos pelnas negali būti skiriamas įstaigos savininkui (dalininkui), įstaigos organų nariams, darbuotojų premijoms.
75. Prekių, darbų ir paslaugų pirkimus įstaiga vykdo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu.
76. Įstaiga, pardavusi susidėvėjusį ar jos veiklai nebereikalingą turtą bei vertybes, gautas pajamas naudoja Įstatuose numatytiems tikslams pasiekti.
77. Įstaigos lėšos skirstomos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įstaigos įstatuose numatytai veiklai vykdyti.
78. Įstaiga gautų lėšų negali skirstyti savininkui (dalininkui).
79. Įstaigos lėšos gali būti naudojamos šiuose Įstatuose numatytai ir įstatymų neuždraustai veiklai.

X SKYRIUS
DISPONAVIMO ĮSTAIGOS TURTU TVARKA

80. Įstaigos turtą sudaro ilgalaikis materialusis turtas, gautas turtas kaip labdara ar parama, pagal testamentą gautas turtas, finansiniai ištekliai, kitas su įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas.
81. Įstaiga ilgalaikį materialųjį turtą parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti, taip pat laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą gali tik raštiškai leidus įstaigos savininkui (dalininkui),
82. Pagal panaudos sutartį savininko (dalininko) perduotas turtas naudojamas ir valdomas įstatymų ir sutartyje nustatyta tvarka tik įstaigos įstatuose numatytai veiklai vykdyti.

XI SKYRIUS
FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ

83. Įstaigoje auditas atliekamas, kai įstaigos savininkas (dalininkas) priima sprendimą atlikti auditą ir išrenka audito įmonę. Auditas atliekamas teisės aktų, reglamentuojančių auditą, nustatytais atvejais ir tvarka.
84. Valstybės ir savivaldybių kontrolės institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka tikrinti įstaigos veiklą.
85. įstaigos vidaus kontrolės tvarką nustato įstaigos savininkas (dalininkas).

XII SKYRIUS
ĮSTAIGOS REORGANIZAVIMO, PERTVARKYMO IR LIKVIDAVIMO TVARKA

86. Įstaiga reorganizuojama ir likviduojama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
87. Įstaiga gali būti pertvarkoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

XIII SKYRIUS
DOKUMENTŲ IR KITOS INFORMACIJOS APIE ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO DALININKUI TVARKA

88. Tretiesiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos su įstaigos veiklos ataskaita ir kita visuomenei pateikiama informacija susipažinti įstaigos buveinėje įstaigos darbo valandomis.
89. Dalininko raštišku reikalavimu ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos įstaigos dokumentai pateikiami susipažinti įstaigos buveinėje darbo valandomis, o šių dokumentų kopijos gali būti siunčiamos registruotu laišku arba įteikiamos pasirašytinai, arba elektroninių ryšių priemonėmis.
90. Įstaigos dokumentai, jų kopijos ar kita informacija dalininkams pateikiama neatlygintinai.

XIV SKYRIUS
VIEŠŲ PRANEŠIMŲ IR SKELBIMŲ PASKELBIMO TVARKA

91. Įstaigos pranešimai, kurie pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ir/ar šiuos įstatus turi būti paskelbti viešai, skelbiami laikraštyje „Lietuvos sveikata" ir (ar) Vyriausybės nustatyta tvarka juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti. Kiti įstaigos pranešimai dalininkams ir kitiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba įteikiami pasirašytinai ar elektroninių ryšių priemonėmis. Kai pranešimai dalininkui siunčiami registruotu laišku, jie siunčiami adresu, kurį dalininkas nurodęs įstaigai. Skubūs pranešimai gali būti perduoti elektroninių ryšių priemonėmis, originalai tą pačią dieną išsiunčiami adresatui registruotu laišku ar įteikiami pasirašytinai.
92. Už pranešimų išsiuntimą laiku ar jų įteikimą pasirašytinai atsako įstaigos generalinis direktorius, priėmęs atitinkamą, arba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Įgaliotas asmuo.

XV SKYRIUS
INFORMACIJOS APIE ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO VISUOMENEI TVARKA

93. Įstaigos generalinis direktorius turi parengti ir pateikti dalininkui ir kolektyvui praėjusių finansinių metų viešosios įstaigos veiklos ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša.
94. Įstaigos veiklos ataskaitoje nurodoma Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme nurodyta informacija.
95. Įstaigos veiklos ataskaitoje turi būti vertinamas jos veiklos ekonominis, socialinis ir pagal jos veiklos tikslus kitoks poveikis.
96. Įstaigos veiklos ataskaitoje gali būti ir kita informacija, kurią nustato dalininkas,
97. Įstaigos veiklos ataskaita ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo dienos turi būti pateikta Juridinių asmenų registrui ir paskelbta įstaigos internete svetainėje.
98. Kita informacija, kuri pateikiama visuomenei ir kurią nustato visuotinis dalininkų susirinkimas, skelbiama įstaigos interneto svetainėje.

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-02-20